Lapės (žinduolis)

Kitos reikšmės – Lapė (reikšmės).

Lapė

Pilkoji lapė (Urocyon cinereoargenteus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Šuniniai ( Canidae)
Pošeimis:	Lapiniai ( Caninae)

Lapė – šuninių šeimos visaėdžiai žinduoliai. Būdingi bruožai – kūnas mažo arba vidutinio dydžio, siauru pailgu snukiu, trikampio formos ausimis, puria, paprastai ilga uodega.

Lapėmis vadinamos įvairioms gentims priklausantys šuniniai gyvūnai. Iš jų didelė dalis – vadinamosios „tikrosios lapės“, arba Vulpes. Dar 25 dabar gyvenančios ar išnykusios rūšys priklauso kitoms gentims. Šios lapės priklauso Pietų Amerikos lapių parafiletinei grupei ar kitoms, genetiškai tolimesnėms grupėms (didžiaausė lapė, pilkoji lapė ir salinė lapė.^[1]

Lapės paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Labiausiai paplitusi rūšis (sutinkama ir Lietuvoje) – rudoji lapė (Vulpes vulpes), išskiriama bent į 47 porūšius.^[2] Lapių išplitimas ir vyraujanti gudraus gyvūno reputacija lėmė tai, kad šis žinduolis plačiai sutinkamas įvairių tautų folklore, yra dažnas personažas tiek pasakose, tiek populiariojoje kultūroje. Lapių medžioklė, pasitelkiant medžioklinius šunis, buvo nereta pramoga tarp Europos, įskaitant LDK, didikų.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapėmis vadinami šie gyvūnai:

Kai kurios šuninių tribos rūšys:
- †Dusicyon cultridens
- Cerdocyon
  - Cerdocyon thous
- Lycalopex
  - Lycalopex culpaeus
  - Lycalopex fulvipes
  - Lycalopex griseus
  - Lycalopex gymnocercus
  - Lycalopex sechurae
  - Lycalopex vetulus
Visos lapių tribos (Vulpini) rūšys:
- - Vulpes lagopus
  - Vulpes vulpes
  - Vulpes velox
  - Vulpes macrotis
  - Vulpes corsac
  - Vulpes chama
  - Vulpes pallida
  - Vulpes bengalensis
  - Vulpes ferrilata
  - Vulpes cana
  - Vulpes rueppelli
  - Vulpes zerda
Kai kurios primityvios šuninių rūšys:
- Urocyon
  - Urocyon cinereoargenteus
  - Urocyon littoralis
  - Urocyon sp.
- Otocyon
  - Otocyon megalotis

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Macdonald, David W.; Sillero-Zubiri, Claudio, eds. (2004). The biology and conservation of wild canids (Nachdr. d. Ausg. 2004. leid.). Oxford: Oksfordo universiteto leidykla. p. 49. ISBN 978-0198515562.
↑ Lloyd, H.G. (1981). The red fox (2. impr. leid.). London: Batsford. p. 21. ISBN 978-0-7134-11904.

[1] Macdonald, David W.; Sillero-Zubiri, Claudio, eds. (2004). The biology and conservation of wild canids (Nachdr. d. Ausg. 2004. leid.). Oxford: Oksfordo universiteto leidykla. p. 49. ISBN 978-0198515562.

[Lloyd1980-2] Lloyd, H.G. (1981). The red fox (2. impr. leid.). London: Batsford. p. 21. ISBN 978-0-7134-11904.

[1]

[2]