Lankininkų dvaras
55°20′11″š. pl. 22°31′36″r. ilg. / 55.336345°š. pl. 22.526777°r. ilg.
Lankininkų (Teodoravo) dvaras | |
---|---|
Gyvenamasis namas
| |
Vieta | Lankininkai Tauragės rajonas |
Įkurtas | nežinoma |
Bajorų giminės | Chžonstauskai |
Parkas | Fragmentai |
Pastatų būklė | Išlikę įvairūs pastatai |
Savininkas | Privatūs asmenys |
Lankininkų (Teodoravo) dvaras – buvusio dvaro sodyba, išlikusi Lankininkų kaime (Batakių sen.), Tauragės rajone, 2 km į pietryčius nuo Batakių, 0,5 km į rytus nuo kelio 4520 Šakvietis–Lomiai–Eidintai . Sodyba įsiterpusi tarp Batakių ir Čiuteikių kaimų, ant Ančios upės dešiniojo kranto. Valstybės saugomas architektūros ir kraštovaizdžio paminklas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau Lankininkai buvo vadinami Teodoravu. Dvaro sodyboje aplink centrinį ponų namą telkėsi gyvenamieji dvaro darbininkų namai ir ūkiniai pastatai: svirnai, kalvė, dvaro koplyčia ir kt.
Šalia Teodoravo vyko 1863 m. sukilimo susirėmimai su kazokais. 1964 m caro valdžia uždarė dvaro koplyčią.
Lankininkų (Teodoravo) dvaro sodyba priklausė Steponui Chžonstauskui. Lietuvoje Chžonstauskų giminė įsikūrė dar XVI a. pradžioje. XIX a. antroje pusėje Batakių valsčiuje jie turėjo tris dvarus. Po Teodoravą valdžiusio dvarininko mirties turtai atiteko jo žmonai Onai Chžonstauskienei (Kryžentauskienei). Po žemės reformos 1922 m. dvaro žemių valdos buvo apkarpytos, pagrindiniu pajamų šaltiniu tapo pieno gamyba ir vaismedžių medelynas.
Po pirmosios sovietų okupacijos 1940 m. savo dvarą su visu inventoriumi O. Chžonstauskienė savanoriškai pagal raštą perdavė naujajai valdžiai ir tokiu būdu išvengė tremties. Jai buvo leista toliau gyventi buvusio dvaro sodyboje.[2] Dvarininkei buvo paskirtas nedidelis kambarėlis, kur ji sulaukė senatvės, kol 1964 m. buvo apgyvendinta Adakavo senelių prieglaudoje. Čia ji praleido paskutinius savo gyvenimo metus.[3] Sovietmečiu dvaro rūmuose veikė pradinė mokykla. Vėliau ponų namas ir urėdo namas paversti daugiabučiais namais.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vertinga sodybos tūrinė erdvinė kompozicija, kurią formuoja išlikę statiniai: medinis ponų namas centrinėje sodybos dalyje, šalia esanti mūrinė koplyčia, mediniai svirnas ir urėdo namas (griuvėsiai), teritorijos želdiniai. Medžiais apsodinta privažiavimo kelio trasa, vedanti link gyvenamojo namo, dveji apvažiavimo ratai parteryje. Šiaurės vakariniame teritorijos pakraštyje leidžiasi Ančios upės slėnio šlaitai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Lankininkų dvaro sodyba, vad. Teodoravu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512
- ↑ Edmundas Mažrimas. ΒΑΤΑΚΙΑΙ nuo Aukaimio pilies iki Batakių miestelio. Jusida, 2017 [1]