Lančiūnavos–Šventybrasčio miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°24′ š. pl. 24°7′ r. ilg. / 55.400°š. pl. 24.117°r. ilg. / 55.400; 24.117

Lepšynės miškas
Lančiūnavos ąžuolo apylinkės

Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai – miškų grupė Kėdainių rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių, abipus Via Baltica kelio. Plotas 5830 ha (iš jų 4960 ha apaugę mišku). Sudaryti iš 14 miškų: Lančiūnavos, Lepšynės, Pavermenio, Šventybrasčio, Apytalaukio, Stebulių ir kt. Priklauso Lančiūnavos ir Šventybrasčio girininkijoms.

Mišku teka Obelies baseino upės ir Alkupis (Nevėžio intakas), dauguma upelių sureguliuota. Reljefas lygus, vietomis supelkėjęs. Dirvožemiai: vėlėniniai glėjiški ir glėjiniai išplauti sujaurėję priemoliai, yra puveningų durpiškų jaurinių glėjinių priemolių.

Sudėtis:

Vidutinis medynų amžius 42 m. Gyvena briedžiai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, usūriniai šunys, kiaunės, šernai, voverės, kiškiai, bebrai ir kt. Iš retesnių paukščių sutinkami: gervė, pilkoji meleta, griežlė, jūrinis erelis, vapsvaėdis, juodasis gandras, baltnugaris genys, vidutinis genys, mažasis erelis rėksnys. Miške yra gamtos paminklas – Lančiūnavos ąžuolas, o prie Milžemių kaimo – archeologinis paminklas – pilkapiai[1]. Yra Dovydų miško, Ilgatrakio miško ir Lančiūnavos miško botaniniai draustiniai.

Miške ar greta jo esantys kaimai: Lepšynė, Užvalkiai, Rudžiai, Būdai, Milžemiai, Pagilupys, Gaisai, Grąžčiai, Lalai, Stebuliai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas BrukasLančiūnavos–Šventybrasčio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 474 psl.