Lamekinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lamekinas (lot. Lammechinus, latv. Lamekins, Lameķis, Lamiķis) – XIII a. Vakarų Kuršo kunigaikštis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lamekino kunigaikštystė buvo į vakarus nuo Ventos, apėmė Bandavos, Ventavos ir Piemarės žemes. 1228-1229 m. žiemą dėl bado kuršiai kreipėsi pagalbos į Rygos vyskupą Albertą. Už pagalbą pažadėjo vyskupui 1231 m. pradžioje priimti katalikų dvasininkus. Nenorėdamas patekti į rygiečių priklausomybę, Lamekinas 1230 m. sudarė sutartį su popiežiaus legatu Balduinu Alniečiu ir pasižadėjo su savo valdiniais krikštytis, pripažinti save popiežiaus vasalu, per dvejus metus siųsti į Romą pas popiežių savo atstovus, duoti įkaitų. Lamekinas pasižadėjo pripažinti popiežiaus skirtą Kuršo vyskupą ir mokėti jam tokią pačią duoklę, kokią Gotlando valstiečiai moka savo vyskupui, dalyvauti visuose karuose su pagonimis. Balduinas Alnietis savo ruožtu pažadėjo Lamekinui laisvę tol, kol jis neatsisakys krikščionių tikėjimo, ir ginti jo valdas nuo Danijos bei Švedijos karalių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas EreminasLamekinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 479 psl.