Labarna I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Labarna I (valdė maždaug 1680–1650 m. pr. m. e.) – hetitų karalius, tradiciškai laikomas pirmuoju hetitų karaliumi, valdęs XVI a. pr. m. e. pradžioje. Jis buvo Senosios hetitų karalystės (apie 1600–1450 m. pr. m. e.) įkūrėjas, nors šiuolaikiniai mokslininkai kartais abejoja jo egzistavimu. Jo žmona buvo Tavanana.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labarna nebuvo pirmasis sosto įpėdinis. PU-Saruma (PU-Sarruma) paskyrė Labarną savo paveldėtoju po to, kai jo nuosavi sūnūs sukilo prieš jį. Mirus PU-Sarumai Labarna ir Papahdilmah (vienas iš PU-Sarruma sūnų) varžėsi dėl sosto, ir laimėjo Labarna,

Apie jį žinoma mažai, ir tos žinios surinktos daugiausia iš „Telipino deklaracijos“, kurioje rašoma, kad Labarna įveikė savo priešus ir „jūras padarė sienomis“[1], kas, manoma, reiškia, kad jo užkariautos teritorijos pietuose pasiekė Viduržemio jūros, o šiaurėje Juodosios jūros krantus.

Jis savo sūnus padarė valdytojais tokių miestų, kaip Tuwanuwa, Hupisna, Landa ir Lusna. Kokie miestai taip buvo vadinami nėra žinoma, bet spėjama, kad tai buvo Tyana, Heraclea Cybistra, Laranda ir Lystra). Savo užkariavimais jis padėjo pamatus Hetitų imperijai, kokia ji buvo po to.

Vardas ir titulas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labarna iš tikrųjų labiau buvo ankstyvųjų hetitų valdovų titulas,[2] negu asmenvardis. Remdamiesi to metu nuorodų nebuvimu ir faktu, kad Hatušilis I irgi naudojo titulą Labarna, kai kurie šiuolaikiniai tyrėjai teigia, kad vėlyvieji hetitų istorikai titulą Labarna palaikė vardu atskiro karaliaus, kuris valdė iki Hatušilio I. Pagal jų hipotezę Labarna I ir Hatušilis I (Labarna II) iš tikrųjų buvo vienas ir tas pats valdovas.[3]

Vardo Labarna variantas Tabarna plačiai aptinkamas hatų, hetitų, huritų ir akadų tekstuose, rastuose hetitų archyvuose.[4]

Kita nuomonė, kad įtakingo karaliaus vardas tapo titulu labarna ar tabarna, nes vėlesnieji hetitų karaliai šį vardą ėmė naudoti kaip titulą. Panašiai iš Cezaris atsirado kaizeris ir caras, iš Karolis Didysis – karalius, ir iš imperatoriaus vardo Augustas imperatoriaus titulas augustas.

Labarnos valdymo metais labai įtakinga buvo ir karalienė Tavanana, dažnai minėta karališkųjų aukojimų aprašymuose ir kaip dinastijos pradininkė. Tavananos vardas irgi tapo hetitų karalienės bei aukščiausiosios žynės titulu. Be to, dažnai šį titulą turėdavo karalienės našlės, nes šis titulas buvo iki mirties.

Dinastiniai karaliaus (Labarna ar Tabarna) ir karalienės (Tawannana) titulai yra ne indoeuropiečių kilmės žodžiai.[5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Telipinu Proclamation §3
  2. Melchert, H. Craig, The Luwians, Brill, 2003, 18ff.
  3. Bryce, Trevor, The Kingdom of the Hittites, Clarendon, 1998, 69
  4. http://www.mesas.emory.edu/anatconf/abstracts.htm „On the Origin of the Royal Title tabarna / labarna“.
  5. Charles Burney (2004) Historical Dictionary of the Hittites Historical Dictionaries of Ancient Civilizations and Historical Eras. p. 106
Karališkieji titulai
Labarna I
Hetitų Senoji karalystė
Gimė: nežinoma
Anksčiau valdė
PU-Saruma (?)
Hetitų karalius
16801650 m. pr. m. e.
Vėliau valdė
Hatušilis I