La Plata (estuarija)
34°52′ p. pl. 56°42′ v. ilg. / 34.867°š. pl. 56.700°r. ilg.
La Plata (isp. Río de la Plata 'sidabro upė'; angl. River Plate) – Paranos ir Urugvajaus upių estuarija, dažnai laikoma Atlanto vandenyno įlanka. La Plata įsiterpusi tarp Argentinos ir Urugvajaus valstybių. Rytų–vakarų kryptimi nusidriekusi apie 320 km. Plotis nuo 48 iki 220 km. Plotas – 35 000 km².[1] Būdingas gylis 10–20 metrų.[2] Jei La Plata laikytume estuarija, tai ji būtų didžiausia pasaulyje.[2]
La Platos baseinui priklauso 1/5 Pietų Amerikos upių. Šis baseinas driekiasi ne tik Argentinos ir Urugvajaus, bet ir Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos teritorijose. Vidutinis metinis debitas 50 000 m³/s. Vanduo drumzlus, daug nešmenų. Per metus į estuariją upės atneša apie 57 mln. m³ nešmenų. Estuarijoje yra Martino Garsijos sala. Į La Platą įteka San Chuanas, Santa Lusija (iš kairės), Saladas, Samborombonas (iš dešinės).[2]
Kairysis krantas (Urugvajaus) aukštas, uolėtas, dešinysis (Argentinos) – žemas, pelkėtas, kai kur smėlėtas. Aplink estuariją išsidėstę Buenos Airių, Montevidėjo, La Platos miestai. Laivuojama jūriniais laivais.
Estuarijoje gyvena La Platos delfinai, logerhedai, žalieji, kietaodžiai vėžliai. Užfiksuota 117 žuvų rūšių.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1516 m. La Platoje apsilankė pirmoji europiečių ekspedicija, vadovaujama ispanų jūrininko Chuano Diaso de Soliso, ieškojusio išėjimo į Ramųjį vandenyną. Susidūrime su vietinių indėnų gentimis beveik visi ekspedicijos dalyviai žuvo. Kitais metais į La Platą atplaukė Sebastiano Gaboto ekspedicija. 1536 m. vasario 2 d. įkurta pirmoji kolonija – Buenos Airės. Vėliau sugriauta, bet atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metais La Platoje įvyko La Platos jūrų mūšis tarp britų ir vokiečių laivų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 La Platos įlanka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
