Juan Díaz de Solís
Chuanas Diasas de Solisas (isp. Juan Díaz de Solís; 1470 m. Sevilijoje arba Lebrichoje – 1516 m. La Platoje) – ispanų jūrininkas ir keliautojas.
Diasas de Solisas dalyvavo 1506 m. ekspedicijoje į Jukataną ir 1508 m. į Braziliją, kartu su Visente Janjesu Pinsonu. 1512 m. mirus Amerigui Vespučiui, de Solis tapo vyriausiuoju locmanu.[1] Po dvejų metų, jo vadovaujama ekspedicija išplaukė tyrinėti Pietų Amerikos pietinės dalies. 1515 m. spalio 8 d. jo vadovaujami 3 laivai su 70 vyrų įgula išplaukė iš Ispanijos Sanlukar de Baramedos miesto. 1516 m. vasarį jis pasiekė La Platos žiotis. Nuplaukė iki pat Paranos ir Urugvajaus santakos. Išsilaipinę į krantą buvo užpulti vietinių gyventojų (gvaranių arba čarujų). Išlikusiųjų teigimu, de Solisą ir daugumą kitų vietiniai gyventojai nužudė kanibališkais sumetimais. Tačiau taip pat manoma, kad prieš de Solisą galėjo būti sukeltas maištas ir jis nužudytas, o vėliau papasakota ši istorija. De Soliso brolis Fransiskas de Toresas su likusiais ekspedicijos dalyviais grįžo į Ispaniją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]