LDK–Maskvos karas (1512–1522)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| LDK-Maskvos karas (1512-1522) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK-Maskvos karai | |||||||||
 Smolensko apgultis (XVI a. graviūra) | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
.svg){kind=small} LDKLenkijos karalystė |
.svg){kind=small} Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
| ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Žygimantas Senasis
|
Vasilijus III
| ||||||||
LDK–Maskvos karas (1512–1522) – ketvirtasis karas (kartais vadinamas Dešimtmečiu karu) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kylančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės dėl dominavimo Rytų Europoje.
Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1508 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri užbaigė trečiąjį LDK karą prieš Maskvą. Pagal ją LDK pripažino Maskvos teritoriją, kiek buvo užimta Ivano III, o Maskvos Didžioji Kunigaikštystė atsisakė pretenzijų į kunigaikščių Glinskių žemes, kuriuos priėmė savo globon (M. Glinskiui su šalininkais leista išvykti į Maskvą). Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.
Karo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karo pretekstu laikomos Maskvos kunigaikščio sesers Elenos įkalinimas, LDK sutartis su Krymo chanatu ir šio 1512 m. gegužės-spalio mėnesiais pradėti reidai į Maskvos valdas.
1512 m. lapkritį Maskva paskelbė karą ir patraukė Smolensko link. Smolenskas buvo apgulamas tris kartus:
- 1513 m. sausio-vasario mėn.
- 1513 m. vasarą.
- 1514 m. gegužės-rugpjūčio mėn. Rugpjūčio 1 d. miestas kapituliavo.
1513 m. Maskva pasirašė sutartį su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Maksimilijonu I dėl bendros kovos prieš Lenkiją ir LDK.
1514 m. rugsėjo 8 d. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Oršos mūšyje sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Ivano Čeliadino.
1517 m. Konstantino Ostrogiškio, Jonušo Svierčiovskio ir Jurgio Radvilos Heraklio vedama LDK ir Lenkijos kariuomenė nesėkmingai bandė užimti rusų Opočkos tvirtovę.
Paliaubos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1522 m. rugsėjo 14 d. sudaryta Paliaubų sutartis – nors ir laimėjusi 1514 m. Oršos mūšį, tačiau pagal paliaubų sąlygas atidavė Smolenską Maskvai, sutarties trukmė – 5 metai, ji buvo pratęsiama 1526 ir 1532 m. Po Vasilijaus III mirties 1533 m., Elena Glinskaitė pasiūlė Žygimantui Senajam sudaryti taikos sutartį, tačiau vietoj jo LDK 1534 m. vasario mėnesį pateikė ultimatumą grįžti prie 1508 m. sutartimi nustatytų sienų. Ultimatumas buvo atmestas ir rugpjūčio mėnesį prasidėjo penktasis LDK-Maskvos karas (Starodubo karas).