LDK-Maskvos karas (1512–1522)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LDK-Maskvos karas (1512-1522))
Jump to navigation Jump to search
LDK-Maskvos karas (1512-1522)
Priklauso: LDK-Maskvos karai
Smolensko apgultis (XVI a. graviūra)
Smolensko apgultis (XVI a. graviūra)
Data 1512-1522 m.
Vieta Smolensko vaivadija
Rezultatas Smolensko žemės (23 tūkst. km2) atiteko Maskvai
Priežastis LDK sutartis su Krymo chanatu, totorių reidai į MDK
Kariaujančios pusės
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg LDK
Lenkijos karalystė
Coat of arms of Russia (XV Century).svg Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg Žygimantas Senasis Coat of arms of Russia (XV Century).svg Vasilijus III

LDK-Maskvos karas (15121522) buvo ketvirtasis karas (kartais vadinamas Dešimtmečiu karu) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kylančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės dėl dominavimo Rytų Europoje.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1508 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri užbaigė trečiąjį LDK karą prieš Maskvą. Pagal ją LDK pripažino Maskvos teritoriją, kiek buvo užimta Ivano III, o Maskvos Didžioji Kunigaikštystė atsisakė pretenzijų į kunigaikščių Glinskių žemes, kuriuos priėmė savo globon (M. Glinskiui su šalininkais leista išvykti į Maskvą). Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.

Karo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karo pretekstu laikomos Maskvos kunigaikščio sesers Elenos įkalinimas, LDK sutartis su Krymo chanatu ir šio 1512 m. gegužės-spalio mėnesiais pradėti reidai į Maskvos valdas.

1512 m. lapkritį Maskva paskelbė karą ir patraukė Smolensko link. Smolenskas buvo apgulamas tris kartus:

  • 1513 m. sausio-vasario mėn.
  • 1513 m. vasarą.
  • 1514 m. gegužės-rugpjūčio mėn. Rugpjūčio 1 d. miestas kapituliavo.

1513 m. Maskva pasirašė sutartį su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Maksimilijonu I dėl bendros kovos prieš Lenkiją ir LDK.

1514 m. rugsėjo 8 d. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Oršos mūšyje sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Ivano Čeliadino.

Paliaubos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1522 m. rugsėjo 14 d. sudaryta Paliaubų sutartis – nors ir laimėjusi 1514 m. Oršos mūšį, tačiau pagal paliaubų sąlygas atidavė Smolenską Maskvai, sutarties trukmė – 5 metai, ji buvo pratęsiama 1526 ir 1532 m. Po Vasilijaus III mirties 1533 m., Elena Glinskaitė pasiūlė Žygimantui Senajam sudaryti taikos sutartį, tačiau vietoj jo LDK 1534 m. vasario mėnesį pateikė ultimatumą grįžti prie 1508 m. sutartimi nustatytų sienų. Ultimatumas buvo atmestas ir rugjūčio mėnesį prasidėjo penktasis LDK-Maskvos karas (Starodubo karas).