Kvietinių pilkapynas

Koordinatės: 55°44′10″š. pl. 21°25′25″r. ilg. / 55.736031°š. pl. 21.423545°r. ilg. / 55.736031; 21.423545
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvietinių pilkapynas

Kvietinių pilkapis. Vaizdas iš rytų pusės
Kvietinių pilkapynas
Kvietinių pilkapynas
Koordinatės
55°44′10″š. pl. 21°25′25″r. ilg. / 55.736031°š. pl. 21.423545°r. ilg. / 55.736031; 21.423545
Vieta Klaipėdos rajonas
Seniūnija Dauparų-Kvietinių seniūnija
Plotas 1,8 ha
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė
Žvalgytas 1983 m.
Registro Nr. u. k. 6187 / A405P; AV464 /

Kvietinių pilkapynas, vadinamas Pilkapiais (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 6187, senas registro kodas - A405P, senas kultūros paminklo Nr. AV464) – pilkapynas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kvietiniuose (Dauparų-Kvietinių seniūnija), 0,9 km į šiaurės rytus nuo autostrados  A1  VilniusKaunasKlaipėda  tilto per Miniją, upės dešiniajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas Minijos slėnio pirmoje terasoje, kurioje esama daugiau kaip 10 pilkapiams būdingų žemės sampilų (kauburių). Jų skersmuo 6–14 m, aukštis – 0,5–1,2 m. Dalis pilkapių iškasinėta. Teritorija apaugusi savaiminiu ir sodintu mišku, seniau buvusi ariama. Anotacinio ženklo nėra.

Teritorijos plotas – 1,8 ha.

Į šiaurės vakarus nuo pilkapyno yra Kvietinių senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapynas išaiškintas XX a. 3 dešimtmetyje, pradėjus į pietus nuo kaimo kapinių kasti duobes bulvių rūsiams. Jas kasant buvo randama lipdyto molio urnų su sudegintų mirusiųjų palaikais. Vėliau dirbant žemę buvo aptinkama smulkių lipdytos keramikos šukių ir degintinių kaulų fragmentų.[1]

1935 m. medžiagą apie pilkapius rinko Valstybės archeologijos komisija.[2] 1983 m. žvalgė Ignas Jablonskis.[3]

1972 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu (AV464),[4] 1992 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. registruoti kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A405), 1998 m. paskelbti kultūros paminklu (A405P), 1985 m. pripažinti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[5]

Preliminariai pilkapynas datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. II puse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronius Dakanis. Klaipėdos rajono senkapiai. - Muziejai ir paminklai. - Vilnius, 1983. - Nr. 5. - P. 51
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 10. - L. 182
  3. Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 29–30 (brėž. 21)
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 246
  5. Kultūros vertybių registras: Kvietinių pilkapynas, Klaipėdos r. sav., Kvietinių k. (Dauparų-Kvietinių sen.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]