Kvakiutliai
Kvakiutliai | |
---|---|
Kvakiutliai (XIX a. pab.–XX a pr.)
| |
Gyventojų skaičius | 5500 |
Populiacija šalyse | Kanada ( Britų Kolumbija) |
Kalba (-os) | kvakiutlių, anglų |
Religijos | krikščionybė (protestantai), tradicinis tikėjimas |
Giminingos etninės grupės | vakašai: haislai, heilcukai, nutkai |
Vikiteka: | Kvakiutliai |
Kvakiutliai (sav. Kwakwa̱ka̱’wakw) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, priklausanti vakašams. Gyvena pietvakarių Kanadoje, Britų Kolumbijoje – Vankuverio salos šiaurėje, Džonstono sąsiaurio pakrantėse ir salose, prie Karalienės Šarlotės sąsiaurio. Populiacija – ~5500 žmonių, didelė dalis asimiliavęsi. Gimtoji kalba – kvakiutlių, priklausanti vakašų kalboms (2014 m. ja kalbėjo vos 170 žmonių), bet dabar iš esmės visi kalba angliškai. Priėmę krikščionybę (protestantai).
Tradiciškai kvakiutliai vertėsi žvejyba, buvo išvystę medžio drožybos (totemų stulpai, šamanų įrankiai), kaukių gamybos amatus. Dabar turistiniais tikslais amatai atkuriami, verčiamasi žuvivaisos, žvejybos pramone. Plaukioja iš medžio rąsto skobtomis kanojomis. Žinoma ~30 buvus skirtingų genčių, kurias sudarydavo iki 7 giminių bendruomenių. Dabar yra 13 bendruomenių. Tarp kvakiutlių būta visuomeninių sluoksnių, vergovės. Santuokos buvo sudaromos tarp giminių narių, tarp bendruomenės aristokratijos būta endogamijos. Nuo 1974 m. turi savo tarybą, daugelis bendruomenių turi savo teismus.
Kvakiutliai turi gausų tradicinės kultūros paveldą – šokius, mitologiją, išlaikė žiemos švenčių tradicijų, iniciacijos (ir mergaičių) papročių, šamanizmą, mitologiją, slaptąsias sąjungas.[1] Kvakiutliai žinomi dėl potlačo praktikos – švenčių svarbiomis gyvenimo progomis, kurių metu būdavo urmu keičiamasi dovanomis.
-
Kvakiutlių senolis (1914 m.)
-
Mergina (1914 m.)
-
Apeiginė kaukė, vaizduojanti jūros žmogų Pugvį
-
Kvakiutlių totemų stulpai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kvakiutliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
|