Kryžiuočių žygis į Naugarduką

Kryžiuočių žygis į Naugarduką
Priklauso: Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Naugarduko pilies rekonstrukcija (Viktar Staščaniuk)
Data 1314 m. Vieta Naugardukas, Lietuva, (dab. Gardino sritis, Baltarusija) Rezultatas neaiškus, abi pusės patyrė didelių nuostolių, teritorinių pokyčių neįvyko
Konflikto šalys
Vokiečių ordinas	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Heinrichas fon Plockė	nežinomas Naugarduko pilies įgulos vadas Dovydas Gardiniškis

Kryžiuočių žygis į Naugarduką – 1314 m. Vokiečių ordino surengtas plėšikavimo žygis į Naugarduko žemę. Žygis aprašytas Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“.

Žygis į Naugarduką – didžiausio nuotolio tuometinis Vokiečių ordino pajėgų žygis. Iki jo kryžiuočiai nebuvo pasiekę antro didžiausio Gardino kunigaikštystės miesto – Naugarduko. Iki tol kryžiuočiai buvo surengę keletą nesėkmingų žygių į Gardiną, tačiau įtvirtinto miesto jiems užimti nepavyko. 1311 m. žiemą tuometinis Vokiečių ordino didysis komtūras Heinrichas fon Plockė nutraukė žygį į Gardiną, sužinojęs, kad miesto gynėjai laukia puolimo, tų pačių metų vasarą – sužinojęs, kad Šalčininkų žemėje nėra LDK kariuomenės, pakeitė jau pradėto žygio kryptį ir užpuolė Šalčininkus.

1313 m. Kryžiuočių ordino didžiojo maršalo pareigas perėmusio Heinricho fon Plockės vadovaujamos kryžiuočių pajėgos 1314 m. žygio į Naugarduką metu įveikė apie 400 km atstumą priešiškoje, miškingoje ir menkai apgyvendintoje teritorijoje. Pakeliui kryžiuočiai įrengė du sandėlius su maisto atsargomis. Antrąjį jų, P. Dusburgiečio teigimu, įrengtą ties Lietuvos siena, netoli Gardino, saugojo 30 karių. Prie šio sandėlio buvo palikta 1500 žirgų.

Kryžiuočių pajėgos atakavo Naugarduką. Pirmąją atakos dieną jiems pavyko sudeginti miestą. Antrąją dieną surengtas pilies šturmas nepavyko. Abi pusės patyrė didelių nuostolių. Nepasisekus užimti pilies, nesiryždami ilgiau būti priešo žemėje kryžiuočiai patraukė atgal. Gardino vietininko Dovydo Gardiniškio vadovaujamos pajėgos į mūšį nestojo, tačiau sunaikino abu atsargų sandėlius ir su grobiu pasitraukė į Gardiną. Kryžiuočiams pakeliui atgal sunkiai pavyko apsirūpinti maistu. P. Dusburgiečio teigimu, jiems teko valgyti savo arklius. Nors ir badaudami, kryžiuočiai sėkmingai grįžo į Prūsiją. Kai kurie jų buvo tiek išsekę nuo bado, kad grįžę mirė nuo išsekimo.

Žygis į Naugarduką išsekino Ordino jėgas ir pastarajam keletui metų teko apriboti savo karinius veiksmus. Sekančiais, 1315 m., Ordinas tik gynėsi nuo žemaičių antpuolių. Kitą didesnį žygį fon Plockė surengė tik 1320 m. į Medininkus (Žemaitija).

Literatūra

• (EN) Gagua, Ruslan B. The Knight of Teutonic Order Heinrich von Plotzke, Wayback Machine. – Crusader, 2016, Vol. 4, Is. (2), p. 89.
• (DE) Di Kronike von Pruzinlant des Nicolaus von Jeroschin // Scriptores rerum Prussicarum / hrsg. von T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke. Bd. I. Leipzig. 1861. pp. 291–624.
• (DE) Petri de Dusburg Chronicon terrae Prussie // Scriptores rerum Prussicarum / hrsg. von T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlk. Bd. I. Leipzig. 1861. pp. 3–219.