Medininkų mūšis (1320)
Išvaizda
| Medininkų mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| nežinoma | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| nežinoma | 40 riterių | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| nežinomi | maršalas, 29 riteriai, į nelaisvę paimtas Sembos fogtas Gerhardas Rude | ||||||
Medininkų mūšis – mūšis, įvykęs 1320 m. liepos 27 d. tarp Vokiečių ordino ir Medininkų žemės žemaičių kariuomenių netoli Medininkų (dab. Varniai).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokiečių ordino kariuomenei, kurią sudarė 40 riterių, Klaipėdos įgula, prūsų sembų vitingai, vadas – Vokiečių ordino maršalas Heinrichas fon Plockė, užpuolus Medininkų žemę ir daliai kryžiuočių pasklidus plėšti apylinkių, žemaičiai netikėtai smogė jų pagrindinėms jėgoms. Žuvo maršalas Heinrichas fon Plockė, 29 riteriai, daug vitingų, į nelaisvę paimtas Sembos fogtas Gerhardas Rude.
Medininkų mūšis sustabdė Vokiečių ordino puolimus į Medininkų žemę iki Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sudarytų su kryžiuočiais paliaubų (1324–1328 m.).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Edvardas Gudavičius. Medininkų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 571 psl.