Kruopių dvaras
| Kruopių dvaras | |
|---|---|
 Vienas iš dvaro sodybos mūrinių pastatų, 2015 m.
| |
| Vieta | Kruopiai |
| Įkurtas | XVI a. |
| Bajorų giminės | Puzinai, Juozas Liekis |
| Parkas | Auga retų medžių |
| Pastatų būklė | Kumetynas, ūkio pastatai, jų fragmentai |
Kruopių dvaras (kt. pavad. Albertava, Albrechtava) – buvusio dvaro sodyba,[1] minima jau Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės dokumentuose, priklausė Šiaulių ekonomijai.[2] Dabar išlikusi 7,3 ha dvaro sodybvietė su parku, du kumetyno ir keli ūkinės paskirties pastatai, neturintys išliekamosios vertės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo XVI a. XVIII a. pabaigoje dvaras išlaikė Kruopių bažnyčią.[3]
Kruopių dvaras ilgą laiką priklausė kunigaikščiams Puzinams. Tai jie įrengė parką, tvenkinius. 1859 m. dvarui priklausė 10 šeimų (125 žmonės). 1923 m. dvare buvo 5 ūkiai su 34 gyventojais.
Po I Pasaulinio karo dvarą įsigijo 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas Juozas Liekis (1887-1955), priklausęs Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, laisvamanybės propaguotojas. Jis pardavinėjo prie miestelio buvusią dvaro žemę gyventojams, kurie joje statėsi namus. Be to, J. Liekis 1926 m. skyrė savo žemės ir laisvamanių kapinėms įkurti. Kruopių valsčiaus inteligentijos, ūkininkų atstovai būrėsi laisvamanių „Kultūros būrelyje“, kuris rūpinosi naujomis kapinėmis. Dvarininkas savo lėšomis jas aptvėrė, išmūrijo įėjimo vartus, apsodino medeliais. Vėliau šiose kapinėse buvo palaidotas ir pats J. Liekis.
1934 m. dvarui priklausė 44,77 ha žemės. 1935 m. dvaras parduotas varžytinėse. Netrukus, 1937 m., kilęs gaisras sunaikino gyvenamąjį pastatą. Po II Pasaulinio karo dvaro sodyba sunyko. Buvęs dvarininkas J. Liekis pokaryje gyveno ir mirė Kruopiuose.[4]
Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabar iš dvaro likusi dalis parko, kuriame auga retų medžių, kaip antai amūrinis kamštenis. Parką iš dviejų pusių supa kanalai. Pakraštyje – Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių sovietų karių kapai, užimantys 934 kv. m. teritoriją.[5] Antkapinėse plokštėse įrašyta 616 karių pavardžių, taip pat yra įrašas apie tai, jog šioje vietoje palaidoti 52 nežinomi kariai. 2002 m. kapai sutvarkyti Rusijos Federacijos lėšomis.
Sovietmečiu šalia parko buvo įrengtas didelis Kruopių tvenkinys, parke – nedidelė vasaros estrada, suformuotas takų tinklas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Buv. dvaro sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. Kruopių dvaras
- ↑ Dvarai. Akmenės raj. sav. Kruopių dvaras regionunaujienos.lt
- ↑ Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. Juozas Liekis
- ↑ „Karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.