Kroatijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kroatijos karalystė
kroat. Kraljevina Hrvatska
lot. Regnum Croatiae
925 – 1102

Flag of {{{paprastas_pav}}}

Vėliava

Location of {{{paprastas_pav}}}
Kroatija valdant karaliui Tomislavui - violetine spalva, o vasalinės valstybės - šviesiai violetine.
Sostinė Laikui bėgant keitėsi

Ninas
Biogradas
Solinas
Kninas
Kalbos Kroatų
Senoji bažnytinė slavų kalba
Lotynų
Religija Katalikybė
Valdymo forma Feodalinė monarchija
Era Viduramžiai

Kroatijos karalystė (kroat. Kraljevina Hrvatska, lot. Regnum Croatiae) – viduramžių karalystė Pietų Europoje, apėmusi didžiąją dalį dabartinės Kroatijos (be vakarų Istrijos ir kai kurių Dalmatijos pakrantės miestų), taip pat didžiąją dalį dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos.

Dalį Kroatijos karalystės gyvavimo laikotarpio ją valdė etninės dinastijos, o karalystė kaip suvereni valstybė gyvavo beveik du šimtmečius. Jos gyvavimui buvo būdingi įvairūs konfliktai ir taikos ar sąjungos su bulgarais, bizantiečiais, vengrais, taip pat varžybos su Venecija dėl rytinės Adrijos pakrantės kontrolės. Tikslą propaguoti kroatų kalbą religinėse apeigose iš pradžių iškėlė X a. vyskupas Grigalius iš Nino, dėl to kilo konfliktas su popiežiumi, kurį jis vėliau numalšino.[1] XI a. antroje pusėje Kroatijai pavyko užsitikrinti daugumą Dalmatijos pakrantės miestų, žlugus jų Bizantijos kontrolei. Tuo metu karalystė pasiekė savo viršūnę valdant karaliams Petrui Krešimirui IV (1058–1074) ir Demetrijui Zvonimirui (1075–1089).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Who were Bogomils“. Suarchyvuotas originalas 2009-07-30. Nuoroda tikrinta 13 October 2009.