Pereiti prie turinio

Kristupas Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristupas Sapiega
Sapiegos
Herbas „Lis“
Herbas „Lis“
Gimė 1545 m.
Mirė 1599 m. lapkričio 1 d. (~54 metai)
Tėvas Mikalojaus Povilo Sapiegos
Motina Ana Andrejevna Višnioveckaitė
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Firlej
Vikiteka Kristupas Sapiega

Kristupas Sapiega (15901637 m. lapkričio 27 d., Paduja) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos pastalininkis (16231630), Lietuvos didysis stalininkas (1630–1631), Lietuvos didysis raikytojas (1631–1633), Lietuvos pataurininkis (1633–1637).

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Polocko vaivados Mikalojaus Povilo Sapiegos (15451599) trečiasis sūnus nuo santuokos su Ana Andrejevna Višnioveckaite (m. apie 1595).

Jaunystėje Kristupas su savo broliu Mikalojumi daug keliavo po Vakarų Europą, mokėsi Vienoje, Trire ir Maince 1608 metais, o Paryžiuje 16091610 metais, Madride 1611 metais. Taip pat gyveno Romoje 1612 m. ir Maltoje 1613 m. 1613 metų spalį broliai Krisrupas ir Mikalojus grįžo į tėvynę. 1616 metais Kristupas Sapiega savarankiškai važiavo į Nyderlandus.

Grįžęs namo, Kristupas Sapiega, kartu su savo broliu Aleksandru Sapiega, dalyvavo Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos žygyje į Maskvą 16171618 metais. 1621 metais dalyvavo turkų armijos sutriuškinime Chotyno mūšyje.

Už savo nuopelnus 1623 metais gavo Lietuvos pastalininkio pareigybę. 1623 metais buvo išrinktas pasiuntuiniu į seimą. 1625 metais lydėjo karalaitį Vladislovą į kelionę po užsienį. 1630 metais tapo Lietuvos didžiuoju pastalininkiu, o 1631 metais – Lietuvos didžiuoju raikytoju. 1632 metais buvo paskirtas pasiuntiniu į konvokacinį seimą. 1633 metais gavo Lietuvos didžiojo pataurininkio pareigybę.

1637 metais Kristupas Sapiega dėl blogos sveikatos nuvyko į Italiją, kur ir mirė lapkričio 27 d. Padujoje.

Buvo vedęs Elžbietą Firlej, nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo.