Laukininkų centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Laukininkų centras – Klaipėdos krašto lietuvių politinė partija, veikusi 19341939 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susikūrė susivienijus Mažųjų laukininkų susivienijimui ir Ūkinės autonomijos partijai. Rūpinosi lietuvių valstiečių ūkiniais reikalais, siekė neleisti, kad valstiečiai pasiduotų vokiečių dvarininkų ir nacių partijų įtakai. Reikalavo, kad visų įstaigų tarnautojai mokėtų lietuvių kalbą, siekė, kad centrinėse administracinėse įstaigose ir lietuvių įmonėse dirbtų daugiau lietuvių.

Laukininkų centras dalyvavo Klaipėdos krašto seimelių ir apskričių savivaldybių rinkimuose ir veikloje, bendradarbiavo su kitomis Klaipėdos krašto lietuvių organizacijomis. Laukininkų centras buvo palankus tautininkams, jį rėmė Lietuvos Respublikos vyriausybė. Jam daugiausia priklausė lietuviai mažažemiai ir vidutiniai valstiečiai. Turėjo 12 narių tarybą, 1936 m. buvo 55 skyriai, apie 1490 narių; 1938 m. – 54 skyriai ir 1318 narių.

1939 m. kovo 23 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą Laukininkų centras nustojo veikęs. Pirmininkai: Mykolas Žvilius, Jurgis Reisgys.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Ašmys, Petronėlė ŽostautaitėLaukininkų centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 613 psl.