Krinkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Krinkai
lenk. Krynki
   POL gmina Krynki COA.svg   
Krynki kościół parafialny04.JPG
Krinkų miestas

Krinkai
53°15′55″N 23°46′19″E / 53.26528°N 23.77194°E / 53.26528; 23.77194 (Krinkai)Koordinatės: 53°15′55″N 23°46′19″E / 53.26528°N 23.77194°E / 53.26528; 23.77194 (Krinkai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Sokulkos apskritis
Valsčius: Krinkų valsčius
Meras: Bogusław Marian Panasiuk
Gyventojų (2006): 2 700
Plotas: 3,85 km²
Tankumas (2006): 701 žm./km²
Pašto kodas: PL 16-120
Tinklalapis: www.krynki.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: KrinkaiVikiteka

Krinkai (lenk. Krynki, brus. Крынкі) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Krinkų valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 24 km į pietryčius nuo Sokulkos ir 45 km į rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Balstogės aukštumose. Mieste įsikūręs Krinkų dekanatas, Krinkų Šv. Onos parapija ir Krinkų Dievo Motinos parapija. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW674 ir vaivadijos kelias Nr. DW676.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1429 m. šioje vietovėje buvo pastatytas dvaras kaip skirtas sustojimui Krokuvos-Gardino kelyje. 1434 m. miesto apylinkėse įvyko Jogailos ir Žygimanto Kęstutaičio susitikimas. 1509 m. Žygimantas Senasis gyvenvietei suteikė Krinkų herbą, o 1522 m. davė leidimą naujos bažnyčios statyboms. 1569 m. gyvenvietė gavo miesto teises. 1706 m. mieste šiaurės karo metu buvo apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII. Nuo XVI a. mieste pradėjo gyventi žydų bendruomenė. 1639 m. žydai gavo leidimą mieste pasistatyti sinagogą. 1789 m. mieste gyveno apie 700 žydų. Tuo metu tai buvo viena iš didžiausių žydų bendruomenių visame regione. Miesto apylinkėse yra medžiojęs karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. XVIII a. kai miestą pradėjo valdyti Antanas Tyzenhauzas miestas labai suklestėjo. XIX a. mieste veikė tekstilės gamykla. 1860 m. atidaryta Liphartos tekstilės gamykla, kurioje dirbo 106 darbuotojai. 1878 m. mieste gyveno 3336 gyventojai iš kurių 80% buvo žydai. 1914 m. mieste gyveno 10000 gyventojų iš kurių 90% buvo žydai. 1905 m. įvyko darbininkų sukilimas, kurio metu darbininkai trumpam užemė miesto valdžią ir paskelbė Krinkų Respubliką. Po I pasaulinio karo daugelis žydų išvyko į JAV ir Palestiną, miesto gyventojų skaičius sumažėjo per pusę. II pasaulinio karo metu didelė dalis žydų buvo ištremti ir nužudyti. 1950 m. iš miesto buvo atimtos miesto teisės, kurios 2009 m. buvo sugrąžintos. Mieste yra gyvenęs gudų rašytojas ir poetas Sokrat Janovič. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]