Kreivasis kalnas
| Kreivasis kalnas | |||
|---|---|---|---|
  Kreivasis kalnas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilnius | ||
| Seniūnija | Senamiesčio seniūnija | ||
| Aukštis | 163,6 m | ||
| Naudotas | 1 tūkstm. pr. - XIV a. | ||
| Tirtas | 1988-1989 ir 1991 m. m. | ||
| Registro Nr. | A1961K1 / 30357 | ||
Kreivasis kalnas (arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia sovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kalnas labiausiai žinomas dėl čia pastatyto Trijų Kryžių paminklo.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m. nugriauti, atstatyti 1989 m.).
Piliakalnio viršus dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 65x35 m dydžio. Rytiniame aikštelės krašte yra 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Į šiaurės–rytų, šiaurės, šiaurės–vakarų puses nuo aikštelės nueina 10 m pločio, 2 m aukščio į šiaurės–vakarus nuolaidėjanti ketera, panaši į pylimą. Rytiniame šlaite, 6 m žemiau pylimo yra 7 m pločio terasa. Pietvakariuose šlaitas erodavęs, status, iki 70 m aukščio, kiti žemesni, 15-30 m aukščio.
1988–1989 ir 1991 m. prie Trijų Kryžių ištirtas 317 m² bendras plotas. Rasta medinės gynybinės sienos liekanų, brūkšniuotos ir žiestos keramikos. Ankstyviausia buvo 2 m pločio medinė gynybinė siena, sudaryta iš sukaltų 15-20 cm skersmens rąstų, tarpas tarp kurių išklotas 10-15 cm skersmens rąsteliais ir sutvirtintas smulkiais akmenimis. Ši gynybinė siena datuojama I tūkst. pradžia. Vėliau smėlinga žeme užpiltas aikštelės kraštas, suklotas skeltų rąstų klojinys ir iš molio suplūktas iki 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, ant kurio pastatyta medinė gynybinė siena. Pastarajai sudegus, gaisravietė užpilta smėlio sluoksniu ir naujas pylimas vėl suplūktas iš molio. Jo aukštis siekė iki 4 m, plotis 17 m. Ant jos stovėjusi medinė siena buvo tinkuota. Šiuos įtvirtinimus galima datuoti XIV a. pabaiga.