Kreivasis kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kreivasis Kalnas)
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus piliu kulturinis rezervatas.png
Kreivasis kalnas
The three crosses from Gediminas 03.jpg
Ant kalno – Trijų Kryžių paminklas

Kreivasis kalnas
Koordinatės
54°41′14.27″ š. pl. 25°17′51.32″ r. ilg. / 54.6872972°š. pl. 25.2975889°r. ilg. / 54.6872972; 25.2975889Koordinatės: 54°41′14.27″ š. pl. 25°17′51.32″ r. ilg. / 54.6872972°š. pl. 25.2975889°r. ilg. / 54.6872972; 25.2975889
Savivaldybė Vilnius
Seniūnija Senamiesčio seniūnija
Aukštis 163,6 m
Naudotas 1 tūkstm. pr. - XIV a.
Tirtas 1988-1989 ir 1991 m. m.
Registro Nr. A1961K1 / 30357

Kreivasis kalnas, arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia sovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kalnas labiausiai žinomas dėl čia pastatyto Trijų Kryžių paminklo.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m. nugriauti, atstatyti 1989 m.).

Piliakalnio viršus dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 65x35 m dydžio. Rytiniame aikštelės krašte yra 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Į šiaurės–rytų, šiaurės, šiaurės–vakarų puses nuo aikštelės nueina 10 m pločio, 2 m aukščio į šiaurės–vakarus nuolaidėjanti ketera, panaši į pylimą. Rytiniame šlaite, 6 m žemiau pylimo yra 7 m pločio terasa. Pietvakariuose šlaitas erodavęs, status, iki 70 m aukščio, kiti žemesni, 15-30 m aukščio.

19881989 ir 1991 m. prie Trijų Kryžių ištirtas 317 m² bendras plotas. Rasta medinės gynybinės sienos liekanų, brūkšniuotos ir žiestos keramikos. Ankstyviausia buvo 2 m pločio medinė gynybinė siena, sudaryta iš sukaltų 15-20 cm skersmens rąstų, tarpas tarp kurių išklotas 10-15 cm skersmens rąsteliais ir sutvirtintas smulkiais akmenimis. Ši gynybinė siena datuojama I tūkst. pradžia. Vėliau smėlinga žeme užpiltas aikštelės kraštas, suklotas skeltų rąstų klojinys ir iš molio suplūktas iki 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, ant kurio pastatyta medinė gynybinė siena. Pastarajai sudegus, gaisravietė užpilta smėlio sluoksniu ir naujas pylimas vėl suplūktas iš molio. Jo aukštis siekė iki 4 m, plotis 17 m. Ant jos stovėjusi medinė siena buvo tinkuota. Šiuos įtvirtinimus galima datuoti XIV a. pabaiga.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]