Karalius Lyras
Karalius Lyras (angl. King Lear), pilnas pavadinimas – Karaliaus Lyro tragedija (angl. The Tragedy of King Lear) – Viljamo Šekspyro penkių veiksmų tragedija, kurią, spėjama, Šekspyras parašė 1605–1606 m.
Spektaklis pasakoja apie senstantį karalių Lyrą, kuris nusprendžia padalyti savo karalystę trims savo dukterims. Skiriamos dalies dydis priklauso nuo to, kaip įtikinamai paveldėtoja perteikia savo meilę tėvui. Dvi vyriausios dukros Gonerilė ir Regana pompastiškai išpažįsta savo meilę tėvui, o jauniausia dukra Kordelija, vienintelė iš tikrųjų mylinti Lyrą, atsisako apsimetinėti įrodinėdama savo meilę ir lieka be turto.
Pirmą kartą pjesė buvo išleista 1608 m. quarto leidimu, 1623 m. – First Folio leidimu, besiskiriančiu nuo 1608 m. išleistos versijos. Kartu su Hamletu ši pjesė laikoma viena žymiausių Šekspyro tragedijų. Džordžas Bernardas Šo kartą rašė, kad „niekas neparašys geresnės tragedijos už Lyrą“.[1]
„Karalius Lyras“ ne kartą buvo rodomas Lietuvos teatruose (1961, 1983 m. ir vėliau).
Gamtinis Urano palydovas pavadintas jauniausiosios Karaliaus Lyro dukters Kordelijos vardu.
Personažas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lyras, Britanijos karalius
- Glosterio grafas
- Kento grafas, vėliau apsimetęs Kajumi
- Lyro kvailelis
- Edgaras, Glosterio pirmagimis sūnus
- Edmundas, Glosterio nesantuokinis sūnus
- Gonerilė, Lyro vyriausia duktė
- Regana, Lyro antroji duktė
- Kordelija, Lyro jauniausia duktė
- Olbanio kunigaikštis, Gonerilės vyras
- Kornvalio kunigaikštis, Reganos vyras
- Ponas, lankantis Kordeliją
- Osvaldas, Gonerilės ištikimas prievaizdas
- Prancūzijos karalius, piršlys Kordelijai, vėliau – jos vyras
- Burgundijos kunigaikštis, piršlys Kordelijai
- Senis Glosterio nuomininkas
- Kurano dvariškis