Komių-permių apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Komių-permių autonominė apygarda)
Jump to navigation Jump to search
Komių-permių apygarda
Коми-Пермяцкий округ
Коми-Перем кытш
Flag of Komi-Permyak Okrug.svg Coat of arms of the Komi-Permyak Okrug.svg
Location of Komi-Perm Okrug (Perm Kray).svg
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pavolgio federalinė apygarda
Ekonominis regionas Uralo
Administracinis centras Kudymkaras
Oficialios kalbos rusų, komių permių
Gyventojų (2010) 127 089
Plotas 32 770 km²
Tankumas (2010) 3,88 žm./km²
Permyakia03.png

Komių-permių apygarda (rus. Коми-Пермяцкий округ, kom. Коми-Перем кытш) – speciali teritorija Rusijoje, Permės krašto šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Kudymkaras.

Iki 2005 m. gruodžio 1 d. tai buvo atskiras Rusijos Federacijos objektas Permės srities sudėtyje (vadintas Komių-permių autonomine apygarda).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teritorija išsidėsčiusi Priešuralėje, Kamos aukštupio baseine. Būdingas paviršius – kalvota lyguma, vakaruose iškilusi Kamos aukštupio aukštuma (aukštis iki 280 m). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja tarp -15 ir -17 °C, liepos mėnesio – 17-18 °C. Metinis kritulių kiekis – apie 500 mm. Teritoriją kerta Kamos upė su intakais (Kosa, Vesliana, Timšeras, Inva, Velva ir kt.). 4/5 apygardos dengia miškai – daugiausia tamsioji eglių taiga[1].

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verčiamasi daugiausia miškų ūkiu, medienos kirtimu ir apdirbimu, maisto, lengvąja, metalo apdirbimo pramone. Vietomis auginami javai, linai. Gyvulininkystė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. 59 % apygardos gyventojų sudarė komiai-permiai, 38,2 % – rusai, yra totorių, ukrainiečių, baltarusių.

Didesnės gyvenvietės:

  • Kudymkaras – 30,7 tūkst. gyv.
  • Gainai – 5,4
  • Jurla – 4,2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 220-221 psl.