Kolbergas (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kolbergas

PavadinimasKolberg
Kilmės šalis Vokietija
RežisieriusVeit Harlan
Scenaristas (-ai)Veit Harlan
Alfred Braun
Joseph Goebbels (nenurodytas)
VaidinaKristina Söderbaum
Heinrich George
Paul Wegener
Metai1945
Žanraskarinė drama
Trukmė110 min.
Kalbavokiečių ir prancūzų
Biudžetas7,6 mln. reichsmarkių
IMDb įrašas

Kolbergas (vok. Kolberg) – 1945 m. sukurtas istorinis nacistinės propagandos filmas, vienas paskutiniųjų Trečiojo reicho kino darbų. Juostos centre – 1807 m. Napoleono karų epizodas, kurio metu Prancūzijos kariuomenė buvo apsupusi Prūsijos miestą Kolbergą (dab. Kolobžegas). Filmo režisierius Veit Harlan, kartu su scenaristu Alfred Braun rėmėsi Kolbergo miesto mero Joachimo Nettelbecko atsiminimais, parašytais 1832 m., bei rašytojo, Nobelio premijos laureato Paul Heyse 1865 m. adaptuota pjese. Prie scenarijaus asmeniškai prisidėjo ir nacistinės Vokietijos propagandos ministras Joseph Goebbels, tačiau jo pavardė niekur nebuvo nurodyta ir tai žinoma tik iš režisieriaus atsiminimų[1]. Pati įvykių seka filme laisvai interpretuojama ir dažnai yra gerokai nutolusi nuo realybės.

Pagrindinį moters vaidmenį filme atlieka režisieriaus Veit Harlan žmona Kristina Söderbaum.[2]

Juostos kūrimas atsiėjo 7,6 mln. reichsmarkių (kai kuriuose šaltiniuose klaidingai nurodoma 8,5 mln.) ir ilgą laiką tai buvo brangiausias Vokietijos filmas.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kristina Söderbaum
  • Heinrich George
  • Paul Wegener
  • Horst Caspar
  • Gustav Diessl
  • Otto Wernicke
  • Irene von Meyendorff

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1807 m., Napoleono kariuomenė sėkmingai puola Prūsijoje. Priešų kariuomenei patyrus pralaimėjimą, prancūzų kelyje atsiduria Kolbergo miestas. Miesto valdžiai išsiunčiamas pasiūlymas nesipriešinti ir tokiu būdu išvengti mūšio bei sugriovimų. Kolbergo įgulos vadas yra linkęs pasiduoti, tačiau miesto burmistras ir kiti gyventojai nusprendžia verčiau žūti negu pasiduoti prancūzams, ir pradeda ruoštis būsimam mūšiui.

Kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukurti „Kolbergą“ Goebbelsas nusprendė 1941 m., manydamas, kad vėl klostosi panašios istorinės aplinkybės kaip ir 1807 m.[3] 1943 m. jis režisieriumi nusamdė Veitą Harlaną, jau spėjusi įtikti propagandos ministrui savo filmu „Žydas Ziusas“ (1940 m.)[2].

Filmavimo darbai vyko nuo 1943 m. spalio 22 d. iki 1944 m. rugpjūčio mėn. Kolbergo (dab. Kolobžegas), Kionigsbergo (dab. Kaliningradas), Treptovo, Berlyno, Zėburgo ir Neuštetino (dab. Ščecinekas) miestuose bei apylinkėse[4]. Masinėse scenose filmavosi Kolbergo gyventojai bei apie 5000 kareivių, kurie kartais net buvo atšaukiami iš fronto, kas tik parodo filmo svarbą nacistinei valdžiai. Kad sukurti sniego efektą, buvo panaudota 100 geležinkelio vagonų druskos. Režisierius Harlanas vėliau tvirtino, kad ir Goebbelsas, ir Adolfas Hitleris tikėjo, kad šis filmas „gali būti jiems naudingesnis net už karinį stebuklą, nes jie nebetiki jokia racionalia pergale“.

Demonstravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. sausio 30 d. įvyko filmo premjera vokiečių pajėgoms okupuotoje La Rošelio (Prancūzija) gynybos zonoje. Po dviejų mėnesių miestą išvadavo sąjungininkų pajėgos.[5]

Filmas buvo rodomas laikinajame kino teatre (U. T. Alexanderplatz) ir Berlyno kino teatre „Tauentzien-Palast“. Jis veikė esant nuolatinei oro antskrydžių grėsmei iki pat Berlyno žlugimo 1945 m. gegužės mėn., tačiau platesnei auditorijai parodyti filmą nebebuvo galimybės.[4] Tai vienas paskutiniųjų Trečiojo Reicho filmų, kuris praktiškai nebuvo rodomas plačiajai auditorijai[6].

1945 m. vasario 24 d. sovietų pajėgoms priartėjus prie Kolbergo miesto, jis buvo paskelbtas Festungu („tvirtovės miestu“). Po mėnesio nuo filmo demonstravimo pradžios Kolbergas buvo visiškai apgultas (kartais vadinama „antrąja apgultimi“ arba „antruoju Kolbergo mūšiu“), jame buvo apie 70 000 vokiečių civilių ir kariškių. Namų mūšiai nuniokojo visą miestą. 1945 m. kovo 18 d. Kolbergas atiteko sovietų ir lenkų pajėgoms. Daug civilių gyventojų pabėgo jūra. Sovietų Sąjunga visam laikui ištrėmė visus, kurie išgyveno apsiaustį, kartu su visais vokiečiais iš Rytų Pomeranijos. Sugriautas Kolbergo miestas tapo pokario Lenkijos dalimi. Dabar jis žinomas kaip Kolobžegas.

Filmas 1966 m. buvo demonstruojamas kai kuriuose Vakarų Vokietijos kino teatruose.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Medved & Medved 1984, p. 62-63.
  2. 2,0 2,1 Medved & Medved 1984, p. 61.
  3. Erwin Leiser, Nazi Cinema p122-3 ISBN 0-02-570230-0
  4. 4,0 4,1 „Filmportal: Kolberg“. Nuoroda tikrinta 22 May 2013.
  5. Medved & Medved 1984, p. 64.
  6. Richard Grunberger,The 12-Year Reich, p 388, ISBN 0-03-076435-1
  7. Medved & Medved 1984, p. 65.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]