Kola (gėrimas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stiklinė „Coca-Colos“ su ledu ir citrina

Kola – saldus prisotintas angliarūgštės, dažniausiai tamsiai rudos spalvos, turintis kofeino nealkoholinis gaivusis gėrimas.

Pavadinimas kilo nuo kolamedžio riešutų, kurie gėrimo gamybos pradžioje buvo naudojami dėl kofeino.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1886 m. vaistininkas ir chemikas John Stith Pemberton iš Atlantos (Džordžija, JAV) pagamino karamelinės spalvos sirupą, kurį nunešė į didžiausią miesto vaistinę. Pradžioje sirupas kainavo 5 centus už stiklinę, tačiau greitu laiku vaistininkai sirupą pradėjo maišyti su gazuotu vandeniu. Taip atsirado „Coca-Cola“, kuri greitai išpopuliarėjo.

Drauge su šiuo gėrimu JAV pasirodė „Pepsi-Cola“, 1931 m. Vokietijoje – „Afri-Cola“. 2002 m. Prancūzijoje atsirado „Massa-Cola“, skirta musulmonams, o gamintojas pasižadėjo dalį pelno atiduoti palestiniečiams.

Šiandien Coca-Cola, Pepsi ir RC Cola yra didžiausios kolos pardavimo kompanijos, gaminančios daugybę kolos tipo gėrimų.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje kolos pagrindinis komponentas buvo kolamedžio riešutai, turintys daug kofeino. Vėliau buvo išsiaiškintas neigiamas kofeino poveikis žmogui ir 1903 m. iš šio gėrimo receptūros galutinai pašalintas. Dabartinę kolą su kolos vaisiumi sieja tik bendras pavadinimas. Specifinis kolos skonis išgaunamas, naudojant vaniliną, cinamono, gvazdikų, citrinos aliejus.

250 ml kolos yra apie 6 arbatinius šaukštelius cukraus, kuris skatina nutukimą ir kai kuriuos kitus sveikatos sutrikimus, dėl to šis gėrimas yra kritikuojamas dietologų.


Commons-logo.svg

Vikiteka