Kojamputūras
Kojamputūras கோயமுத்தூர் | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+5:30) | |
Valstybė | Indija |
Valstija | Tamilnadas |
Rajonas | Kojamputūro rajonas |
Gyventojų | 1 050 721 |
Plotas | 246 km² |
Tankumas | 4 271 žm./km² |
Altitudė | 411 m |
Vikiteka | Kojamputūras |
Kojamputūras arba Koimbaturas, taip pat Kovajus (tamil. கோயமுத்தூர் = Kōyamputtūr, hind. कोयंबतूर, IAST: Koyambatūr, angl. Coimbatore) – miestas pietų Indijoje, Tamilnado vakaruose, Nilgirio priekalnėse, prie Nojalio upės. Svarbiausias Pietų Indijos medvilnės auginimo ir apdirbimo centras. Medvilnės, tekstilės ir elektrotechnikos, chemijos, cemento pramonė, kavos, cukranendrių perdirbimas. Kino industrija.[1] Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų sankirta. Kojamputūre veikia 7 universitetai (seniausias – žemės ūkio, įk. 1971 m.), keletas žemės ūkio ir miškininkystės tyrimų centrų bei institutų. Yra XII a. viešpaties Murugano (Kartikėjos) šventykla, taip pat Šivos Patyšvaros šventykla (Perure), Dhjanalingos šventykla ir kt. Apylinkės pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais, kriokliais, įsteigtas Indiros Gandhi nacionalinis parkas.
83 % gyventojų – hinduistai, 8,6 % – musulmonai, 7,5 % – krikščionys. Dauguma gyventojų – tamilai, taip pat yra telugų, malajalių, kanadų, gudžaratų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kojamputūras augo kaip miestas prie svarbaus kelio pro Palakado koridorių – perėją, jungiančią rytinę ir vakarinę Pietų Indijos pakrantes. Jis tapo svarbiausiu vidinio Tamilnado – Kongu Nadu – miestu. Senovėje kraštą valdė Čolai, nuo XV a. Vidžajanagaros imperija. XVIII a. pateko į Maisūro karalystę. 1804 m. Kojamputūras tapo rajono centru. XIX a. pab.–XX a. pr. smarkiai nukentėjo nuo bado ir maro. XX a. 4–5 dešimtmečiais suklestėjo kaip medvilnės pramonės centras.
-
Peruro Patyšvaros šventykla
-
Laikrodžio bokštas
-
Gangos ligoninė
-
Miesto rotušė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 217