Kojamputūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kojamputūras
கோயமுத்தூர்
Aerial view of coimbatore (5060620904).jpg
Miesto reginys

Kojamputūras
11°01′0″ š. pl. 76°58′0″ r. ilg. / 11.01667°š. pl. 76.96667°r. ilg. / 11.01667; 76.96667 (Kojamputūras)Koordinatės: 11°01′0″ š. pl. 76°58′0″ r. ilg. / 11.01667°š. pl. 76.96667°r. ilg. / 11.01667; 76.96667 (Kojamputūras)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė: Indijos vėliava Indija
Valstija: Tamilnadas Tamilnadas
Rajonas: Kojamputūro rajonas
Gyventojų (2011): 1 050 721
Plotas: 246 km²
Tankumas (2011): 4 271 žm./km²
Altitudė: 411 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KojamputūrasVikiteka

Kojamputūras arba Koimbaturas, taip pat Kovajus (tamil. கோயமுத்தூர்  = Kōyamputtūr, hindi कोयंबतूर  = Koyambatūr, angl. Coimbatore) – miestas pietų Indijoje, Tamilnado vakaruose, Nilgirio priekalnėse, prie Nojalio upės. Svarbiausias Pietų Indijos medvilnės auginimo ir apdirbimo centras. Medvilnės, tekstilės ir elektrotechnikos, chemijos, cemento pramonė, kavos, cukranendrių perdirbimas. Kino industrija.[1] Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų sankirta. Kojamputūre veikia 7 universitetai (seniausias – žemės ūkio, įk. 1971 m.), keletas žemės ūkio ir miškininkystės tyrimų centrų bei institutų. Yra XII a. viešpaties Murugano (Kartikėjos) šventykla, taip pat Šivos Patyšvaros šventykla (Perure), Dhjanalingos šventykla ir kt. Apylinkės pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais, kriokliais, įsteigtas Indiros Gandhi nacionalinis parkas.

83 % gyventojų – hinduistai, 8,6 % – musulmonai, 7,5 % – krikščionys. Dauguma gyventojų – tamilai, taip pat yra telugų, malajalių, kanadų, gudžaratų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kojamputūras augo kaip miestas prie svarbaus kelio pro Palakado koridorių – perėją, jungiančią rytinę ir vakarinę Pietų Indijos pakrantes. Jis tapo svarbiausiu vidinio Tamilnado – Kongu Nadu – miestu. Senovėje kraštą valdė Čolai, nuo XV a. Vidžajanagaros imperija. XVIII a. pateko į Maisūro karalystę. 1804 m. Kojamputūras tapo rajono centru. XIX a. pab.–XX a. pr. smarkiai nukentėjo nuo bado ir maro. XX a. 4–5 dešimtmečiais suklestėjo kaip medvilnės pramonės centras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 217 psl.