Kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XIII a. Codex GigasBohemijos

Kodeksas (lot. codex 'kodeksas', iš lot. codex, caudex 'medžio kamienas; atskelta medienos lenta; vašku padengta medinė lentelė rašymui')[1] – senovinė (laikų iki atsirandant spaudai) rankraštinė knyga, kurią sudaro įrišti lapai ar sąsiuviniai. Kodeksas yra šiuolaikinių knygų prototipas.

Senovės Romoje atsiradę kodeksai pakeitė rašymui nepatogius ritinius. Kartu su kodeksais atsirado ir viršeliai, į sąsiuvinis susegti lapai, apipavidalinimo būdai. Kodeksai buvo patogesni už ritinius, nes juose buvo galima greitai surasti reikalingą tekstą, kompaktiškesni. Vienoje tokioje knygoje tilpdavo ištisi tekstai. Kodeksuose buvo galima rašyti ant abiejų lapo pusių, nesunkiai pergabenti.[2] Kodeksai išsivystė iš romėnų naudotų vaškinių lentelių.

Kodeksų sklaida sutapo su krikščionybės plėtra, kadangi krikščionys pritaikė kodeksų technologiją užrašinėti Bibliją. VI a. kodeksai graikų-romėnų kultūrinėje erdvėje galutinai išstūmė ritinius.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Codex, Trésor de la langue française informatisé.
  2. Murray, S. (2009). The library: An illustrated history. New York, NY: Skyhorse Publishing, Inc. Chicago: ALA Editions 2009. – p. 27.
  3. Roberts, Colin H.; Skeat, T. C. (1983), The Birth of the Codex, London: Oxford University Press, ISBN 0-19-726024-1