Ritinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ritinys)
Jump to navigation Jump to search
Ritinio varžybos Vilniuje.
Apie geometrinę figūrą žr. Cilindras.

Ritinis (taip pat vadinama „ritinys“ arba „ripka“) – neolimpinė sporto šaka, komandinis žaidimas. Jis žaidžiamas futbolo aikštėje su guminiu ritiniu ir ritmuša (lazda) riestu galu. Žaidimo esmė: dvi komandos po septynis žaidėjus (įskaitant vartininką) sustoja viena prieš kitą ir stengiasi išritinti ritinį per varžovų aikštės pusę už linijos (gauna 1 tašką) arba pataikyti į vartus (3 taškai), laimi komanda surinkusi daugiau taškų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ritinio sporto šaka kilo iš lietuvių liaudies žaidimo. Senovėje jį žaisdavo ne tik piemenėliai, bet ir suaugę vyrai. Ritinio aprašymas aptinkamas XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Savo raštuose žaidimą mini Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius „Palangos Juzėje“.

Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu.

Skirtingose vietovėse buvo skirtingai vadinamas: Seinuose, Molėtuose, Užventyje, Kupiškyje, Tauragėje – „ripka“, Klaipėdos krašte – „rifle“, o pietryčių Lietuvoje – „katilka“.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.

Ritinį į stadioną perkelti ėmėsi kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika. 1923 metais jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų skaičių ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę.

Pirmosios oficialios ritinio varžybos tarp Vilniaus ir Kauno komandų įvyko 1957 m. Jos yra laikomos ritinio kaip sporto šakos pradžia. Nuo 1961 m. rengiamas Lietuvos čempionatas. Pirmojo čempionato nugalėtojais tapo ir pereinamąjį gintarinį prizą namo parsivežė komanda iš Plungės, suburta „Linų audinių“ futbolo komandos pagrindu. Tai – Jonas Dirvonskis (kapitonas), Stasys Šleinius, Stasys Pronckus, Benas Mickevičius, Steponas Gudas, Stasys Žalimas, Antanas Česnauskas ir Romanas Daumantas, taip pat komandos įsteigėjas ir treneris Vladas Česnauskas.

Vyksta tradiciniai turnyrai, taurės varžybos.

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar ritinis žaidžiamas futbolo aikštėje, arba panašių išmatavimų stačiakampėje aikštelėje ant žolės. Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus, tarp jų vienas vartininkas. Komandoje gali būti 5 atsarginiai žaidėjai. Žaidėjų keitimas neribojamas, tiktai aikštėje negali būti daugiau kaip 7 žaidėjai. Reikmenys: ritinio (kieto gumos disko) skersmuo 17-18 cm, storis – 2,5 cm, svoris 600–700 g. Ritmuša (lazda) riestu galu, ne ilgesnė kaip 150 cm, riesto galo ilgis ne daugiau kaip 40 cm ir jis neplatesnis kaip 10 cm (vartininko iki 15 cm).

Žaidimo tikslas – išritinti ritinį per varžovų ginamą aikštės galinę liniją (vienas taškas) arba įritinti į vartus (trys taškai). Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų. Varžomasi du kėlinius po 20 min. gryno laiko, tarp jų 10 min. pertrauka. Ritinis ridenamas (metamas) link varžovų komandos, oru skrieti gali ne daugiau kaip 10-12 metrų. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Stabdyti ritinį galima tik ritmuša, o kai ritinys pilnai nesustabdomas ritmuša, galima stabdyti bet kuria kūno vieta. Sustabdžius ritinį, per 10 sek. būtina jį ridenti atgal. Vartininkas – vartininko aikštelėje (20 m. nuo galinės linijos) gali sustabdyti ritmuša arba bet kuria kūno vieta, kitoje aikštės vietoje kaip eilinis žaidėjas. Jeigu komanda prasižengia, baudinys metamas iš prasižengimo vietos, o jeigu pražanga įvyksta vartininko aikštelėje metamas baudinys į vartus nuo 16 metrų (du taškai).

Federacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. įkurta Lietuvių liaudies žaidimų federacija (pirmininkas Karolis Dineika). Jos sudėtyje buvo ritinio sportas, kuriam vadovavo pirmininko pavaduotojas Vytautas Steponaitis.

1973 m. įkurta Lietuvos ritinio federacija. 1997 m. perregistruota į Lietuvos ritinio sporto federaciją (LRSF). Nuo 1997 m. jai vadovauja prezidentas Rimantas Diržius.

Buvę prezidentai: 1973–1980 m. R. Galinis, 1980–1983 m. B. Čiutys, 1983–1989 m. P. Stakionis, 1989–1997 m. S. Mikašauskas.

Federacija yra Lietuvos neolimpinio komiteto narys.

Sporto klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje ritinį žaidžia Alvito ritininkai, Kupiškio rintininkai, Šiaulių sporto klubas, Vilkaviškio sporto klubas, Platelių sporto klubas, Kauno lietuviško ritinio sporto klubas „Aisčiai“. Plungės ritinio sporto klubas ,,ŽEMAIČIAI", įkurtas 1996 metais. Įkūrėjas Andrius Kaveckas. Jis yra ir tarptautinės kategorijos treneris ir kūno kultūros mokytojas ekspertas, biomedicinos mokslų magistras, edukologijos bakalauras. (Nuo 2002 iki 2016 buvo ir Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos valdybos nariu atsakingu už edukologijos ir sporto naujovių sklaidą Vakarų Lietuvos regione. Jo svarių, nuveiktų darbų spektras puoselėjant Lietuvišką ritinį patalpintas Lietuvos sporto muziejuje). Tais pačiais 1996 metais ,,Žemaičiai" tapo Lietuvos čempionais. 2000 metais A. Kaveckas suorganizavo Pirmąsias vaikų, Lietuviško ritinio varžybas ir dalyvavo Europos sporto istorijos kongere Madride kur su savo kolege doc.dr. R. Mažeikiene pristatė ritinio sportą darydami pranešimą ir demonstruodami inventorių. Klubo vadovui A. Kaveckui ir doc., dr. Vilmai Čingienei bendradarbiaujant, 1997 metais, į Plungę atvyko Didžiosios Britanijos TV kompanija ,,Trans World Production". Jie sukūrė filmą apie ritinį, kurį transliavo 125 vastybėse. Iki šiol Andrius Kaveckas dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose kaip pranešėjas kurio temos ir apie ritinio sportą, ir apie fizinį aktyvumą bei sveikatinimą, ir apie vaikų treniravimo technologijas. (2015 m dalijosi gerąja patirtimi, padėjo parengti sportininkus netgi Lietuvos mokinių žaidynėms kur sportininkai iškovojo 2-ąją vietą baidarėje dvivietėje 500 m nuotolyje). 2001-2004 metais jo vadovaujama jaunučių, jaunių, jaunimo komanda tapo Lietuvos čempionaias bei prizininkais. Nuo 2004 m. iki šiol klubas vykdo tik edukacinę veiklą skleisdamas žinią apie unikalią, analogų pasaulyje neturinčią sportinio žaidimo istorinę raidą kuri įtrauktą į UNESCO nematerialūjį paveldą. Skaito paskaitas KU TSI ir apie šiuolaikinį ugdymą kūno kultūros srityje. 2009 m. Andrius Kaveckas pristatė neįgaliesiems modifikuotą variantą su pagrindiniais ritinio žaidimo elementais. 2013 m. Andrius Kaveckas kaip ritinio sporto klubo ,,Žemaičiai" vadovas, ritinio sporto žaidimo puoselėtojas dalyvavo kviestiniu svečiu vaikų vasaros stovykloje UAB ,,Menthor Lietuva", kurią rėmė Švedijos Karalienė Silvija, kur stovyklos dalyviai buvo supažindinti su ritinio žaidimu. 2014 m. A. Kaveckas dalyvavo kviestiniu ekspertu studentų mainų programoje ,,EIVoS" (Europos savanoriai sporte) kur taip pat supažindino Europos šalių studentus su ritiniu. 2017 vasaros stovykloje Kaune Aleksandro Stulginskio Universiteto teritorijoje kur vyko etno sportinių žaidimų pažintinis - mokomasis ciklas, A. Kaveckas apžvelgė žaidimo istorinę raidą, pademonstravo inventorių dalyviams kuriuos apmokė žaidimo pagrindų ir surengė supaprastintas varžybas ,,ASU" lauko teniso aikštelėje 1x1, 2x2, 3x3. 2017 m rugsėjo 9 d. ASU vykusiose 1-osiose Lietuvos etno sporto žaidynėse pristatė bei demonstravo mini ritinį 3x3 lauko teniso dydžio erdvėje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ritinis ir mažasis ritinis mokykloje: mokomoji knyga (sud. Rūta Mažeikienė, Andrius Kaveckas). – Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. – 54 p. – ISBN 9955-622-20-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]