Kmyninis kuminas

Cuminum cyminum

Kmyninis kuminas (Cuminum cyminum)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Šeima:	Salieriniai ( Apiaceae)
Gentis:	Kuminas ( Cuminum)
Rūšis:	Kmyninis kuminas ( Cuminum cyminum)

Kmyninis kuminas (Cuminum cyminum) – salierinių (Apiaceae) šeimos prieskoninių augalų rūšis.

Tai vienametė, iki 70 cm aukščio žolė. Lapai 2–3 kartus plunksniškai suskaldyti, lapų skiltys siūliškos. Žiedai susitelkę šakų viršūnėse į sudėtinius skėčius. Vainiklapiai balti arba rausvi. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas iš 2 vaisiukų. Vaisiai pailgai kiaušiniški, panašūs į kmynų, bet apaugę šiurkščiais šereliais arba plaukeliais.^[1]

Kuminas kilęs greičiausiai iš Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Levanto.^[2] Kaip prieskonis naudojamas tūkstantmečius. Kumino sėklų rasta VI tūkstantmečio pr. m. e. Atlit Jamo archeologinėje vietoje (Izraelis),^[3] taip pat atliekant kasinėjimus Egipto Naujosios karalystės,^[4] Senovės Sirijos, Mikėnų archeologinėse vietovėse.^[5] Kuminas plačiai naudotas senovės romėnų virtuvėje,^[6] populiarus indų, persų, kinų, Šiaurės Afrikos, Meksikos ir kt. virtuvėse.^[7]

Stipriai kvepiantys kumino vaisiai, kuriuose susikaupia 2,5–4 % eterinių aliejų, naudojami kaip mėsos ir jos gaminių (dažniausiai dešrų) prieskoniai. Eterinis aliejus naudojamas parfumerijos pramonėje. Liaudies medicinoje vaisiai vartojami virškinimo sutrikimams gydyti.

Pagrindiniai kumino tiekėjai pasaulyje: Indija (~70 % eksporto), Sirija, Turkija, JAE, Iranas.^[8]

Augalo požymiai
Kumino sėklos
Maltas kuminas Sirakūzų turguje

Šaltiniai

Vikiteka: Kmyninis kuminas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Zigmantas Gudžinskas. Kuminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
↑ Zohary D, Hopf M (2000). Domestication of plants in the Old World (first ed.). Oxford: Oxford University Press. p. 206.
↑ Kislev, Mordechai E.; Hartmann, Anat; Galili, Ehud (1 September 2004). „Archaeobotanical and archaeoentomological evidence from a well at Atlit-Yam indicates colder, more humid climate on the Israeli coast during the PPNC period“. Journal of Archaeological Science. 31 (9): 1301–1310.
↑ Nabhan GP (2014). Cumin, Camels, and Caravans: A Spice Odyssey. Univ of California Press. p. 234.
↑ Castleden, Rodney, Minoans: Life in Bronze Age Crete, Routledge, London & New York, 1990, p.52.
↑ „Cumin: The Ancient Spice That’s Traveled The Globe“. KPBS Public Media.
↑ Cumin. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
↑ Rahman, Azad; Akbar, Delwar; Surya, Bhattarai; et al. „Market Analysis of Cumin Seed“. crcna.com.au.

[1] Zigmantas Gudžinskas. Kuminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[2] Zohary D, Hopf M (2000). Domestication of plants in the Old World (first ed.). Oxford: Oxford University Press. p. 206.

[3] Kislev, Mordechai E.; Hartmann, Anat; Galili, Ehud (1 September 2004). „Archaeobotanical and archaeoentomological evidence from a well at Atlit-Yam indicates colder, more humid climate on the Israeli coast during the PPNC period“. Journal of Archaeological Science. 31 (9): 1301–1310.

[4] Nabhan GP (2014). Cumin, Camels, and Caravans: A Spice Odyssey. Univ of California Press. p. 234.

[5] Castleden, Rodney, Minoans: Life in Bronze Age Crete, Routledge, London & New York, 1990, p.52.

[6] „Cumin: The Ancient Spice That’s Traveled The Globe“. KPBS Public Media.

[7] Cumin. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[8] Rahman, Azad; Akbar, Delwar; Surya, Bhattarai; et al. „Market Analysis of Cumin Seed“. crcna.com.au.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]