Pereiti prie turinio

Klaustrofobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Klaustrofobija (lot. claustrum – 'uždara vieta' + gr. φόβος – 'baimė') – uždarų erdvių, ankštų patalpų įkyri baimė. Klaustrofobas, patekęs į liftą, tunelį ar kitą uždarą patalpą paprastai jaučia nerimą. Nerimas reiškiasi prakaitavimu, širdies plakimu, dusuliu. Gali apimti panika, bijoma apalpti, stengiamasi būti arčiau išėjimo, kartais išvis vengiama pastarųjų situacijų, kas gerokai apriboja tokio asmens socialinį gyvenimą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių fobijų. Kartu gali būti ir agorafobija.[1][2]

  1. Klaustrofobija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-12.
  2. „Claustrophobia“. medicinenet.com. Nuoroda tikrinta 2022-07-12.