Klaustrofobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Klaustrofobija (lot. claustrum – 'uždara vieta' + gr. φόβος – 'baimė') – uždarų erdvių, ankštų patalpų įkyri baimė. Klaustrofobas, patekęs į liftą, tunelį ar kitą uždarą patalpą paprastai jaučia nerimą. Nerimas reiškiasi prakaitavimu, širdies plakimu, dusuliu. Gali apimti panika, bijoma apalpti, stengiamasi būti arčiau išėjimo, kartais išvis vengiama pastarųjų situacijų, kas gerokai apriboja tokio asmens socialinį gyvenimą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių fobijų. Kartu gali būti ir agorafobija.[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Klaustrofobija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-12.
  2. „Claustrophobia“. medicinenet.com. Nuoroda tikrinta 2022-07-12.