Agorafobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Agorafobija (gr. αγορα: 'turgavietė', 'susirinkimų vieta' + gr. φόβος – 'baimė') – fobija, pasireiškianti atvirų visuomeninių, fobiją turinčiam asmeniui nejaukių, vietų baime. Turintys agorafobiją asmenys bijo išeiti iš namų į jiems nesaugią, nekontroliuojamą aplinką: pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių – parduotuvėse, teatruose, kavinėse, ypač viešajame transporte. Būnant viešose vietose dažnai ištinka panikos priepuolis, kada žmogus jaučia prarandąs savo kūno kontrolę, siekia kaip įmanoma ištrūkti į „saugią vietą“. Priepuolio metu padidėja kraujospūdis, išdžiūsta burna, gali kilti nevalingas noras šlapintis, kyla baimė apalpti. Agorafobija sergantys žmonės vengdami tokių priepuolių ilgą laiką neišeina iš namų, vengia viešų erdvių. Šią ligą turintys žmonės paprastai nevengia bendrauti su žmonėmis, tačiau tai gali daryti tik jiems patogioje aplinkoje. Agorafobija dažniau serga moterys, tačiau ši liga pasitaiko ir vyrų tarpe.[1][2][3][4]

Agorafobija dažnai eina drauge su sociofobija ar kitomis fobijomis bei asmenybės sutrikimais.

Diagnostikos kriterijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nerimas dėl to, kad neįmanoma nedelsiant pabėgti iš tam tikrų vietų ar situacijų prasidėjus panikos simptomams, atakai. Dažniausiai agorafobija yra susijusi su baimėmis, kurios apima išėjimo iš namų situacijas: būti minioje ar stovėti eilėje, eiti per tiltą, keliauti autobusu, traukiniu ar automobiliu ir kt. Pastaba: Specifinės fobijos diagnozė rašoma tada, kai vengiama tik vienos ar tik kelių situacijų, o socialinė fobija, jei vengiama tik socialinių situacijų.
  2. Situacijų (t. y. važiuoti transportu ir kt.) vengiama ar jos toleruojamos tik būnant kartu su palydovu. Kartu tuo metu gali būti kankinančių minčių, kad tuoj prasidės panikos ataka ar į paniką panašūs simptomai.
  3. Dėl nerimo ar fobinio vengimo negalima diagnozuoti kito psichikos sutrikimo: socialinės fobijos (atsidurti žmonių dėmesio centre), obsesinio-kompulsinio sutrikimo (kai vengiama nešvarumų, įkyriai bijoma užsikrėsti), potrauminio streso sutrikimo (vengiama psichologinę traumą primenančių situacijų) ar atsiskyrimo nerimo sutrikimo (nerealiai jaudinamasi išeinant iš namų ar baiminamasi, kad artimieji išvyks ir nebegrįš).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Agorafobija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
  2. „Agoraphobia“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-07-14. 
  3. „Agoraphobia“. Medicinenet. Nuoroda tikrinta 2022-07-14. 
  4. „Agoraphobia“. Medline. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.