Fobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fobija (iš graikų k. φόβος 'baimė') – stipri, nepaliaujama ir nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų patologinė baimė. Pagrindinis šio liguisto nerimo simptomas yra perdėtos pastangos išvengti bijomo dalyko. Dažniausiai suprantama, kad baimė yra nepagrįsta, jog tas objektas, veikla ar situacija nekelia realaus pavojaus.

Fobija diagnozuojama, kai baimė yra nevaldoma arba trukdo kasdieniniam gyvenimui. Somatinis ištyrimas ir laboratoriniai tyrimai paprastai padeda išaiškinti fobijų priežastis. Pacientams, kuriems yra fobijų, psichologinis ir somatinis nerimas būna ūminis, pasireiškiantis nenustygimu vietoje, diarėja, širdies plakimu, hiperhidroze, tremoru, sinkope, tachikardija, sutrikusia šlapimo organų sistemos veikla ir kt.

Klinikinės fobijos[taisyti | redaguoti kodą]

Psichologai ir psichoterapeutai klasifikuoja fobijas į 3 kategorijas: [1]

1. Specifinės fobijos: vieno specifinio panikos sukėlėjo (voro, gyvatės, šuns, vandens) baimė. Daugelis žmonių turi šias baimes, bet jos pasireikškia mažesne forma, nei sergančių specifinėmis formomis. Specifinėmis fobijomis sergantys žmonės stengiasi išvengti savo baimės sukėlėjų.

2. Socialinės fobijos: stipri baimė susijusi su kitų žmonių buvimu. Dažniausiai bijoma parausti, prakaituoti, naudotis tualetu, valgyti viešoje vietoje, kalbėti prieš auditoriją. Socialinės fobijos gali būti toliau skirstomos į:

  • Socialinę fobiją (dar žinomą kaip socialinio nerimo sutrikimas ar tiesiog socialinis nerimas)
  • Specifinę socialinę fobiją, kai nerimas atsiranda tik specifinėse situacijose. [2]

3. Agorafobija: dažniausiai išsivystantis po panikos atakos ar pastovių atakų. Šia liga sergantys pradeda baimintis išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, važiuoti transportu, pagaliau savarankiškai kur nors eiti. Kai kurie pacientai vengia tokių situacijų, kurios išprovokuoja panikos ataką, ir sėkmingai gyvena, dirba, mažai nukenčia jų gyvenimo kokybė. [3]

Specifinės fobijos[taisyti | redaguoti kodą]

Specifinė fobija - tai baimė įvairiausiems dirgikliams, pavyzdžiui: vorams, gyvatėms, gyvūnams, aukščiui, audroms, ligoms, sužeidimams, buvimui vienam, mirčiai, užsikrėsti ir kt. Šio tipo fobijos kartais gali atsirasti apsinuodijus psichostimuliatoriais ar haliucinogenais ir, retai, sergant organinėmis ligomis, tokiomis kaip smegenų navikai ar cerebrovaskulinė liga. [4]

Pacientai dažnai mėgina sušvelninti specifines fobijas bei nerimą alkoholiu ir neretai dėl to tampa priklausomi nuo jo.

Diagnostikos kriterijai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ryškus ir nuolatinis baiminimasis, kuris yra per didelis arba nepagrįstas, sukeltas konkretaus objekto ar situacijos, arba situacijos įsivaizdavimo (pvz., plaukiojimas, aukštis, gyvūnai, injekcija, matyti kraują).
  2. Baimės stimulo pasirodymas beveik visada ir nedelsiant provokuoja nerimo atsaką, kuris gali pavirsti panikos priepuoliu. Pastaba: Vaikams nerimas gali pasireikšti verkimu, prisiglaudimu, drebuliu.
  3. Asmuo pripažįsta, kad baimė yra per didelė arba nepagrįsta. Pastaba: vaikams, šios funkcijos gali nebūti.
  4. Susidūrimo su baime yra vengiama arba jis yra priimamas su intensyviu nerimu ir kančia.
  5. Asmenims iki 18 metų, fobijos trukmė yra ne mažiau kaip 6 mėnesiai.


Socialinės fobijos[taisyti | redaguoti kodą]

Socialinė fobija apibūdinama kaip intensyvi, nera­cionali ir nuolatinė baimė būti atidžiai stebi­mam arba neigiamai kitų įvertintam. Situacija, kurios bijoma, pacientui sukelia staigų nerimą, svyruojantį nuo difuzinės baimės iki pa­nikos. Šis sutrikimas įvertinamas pagal diagnostikos kriterijus, simp­tomų ūmumą, disfunkciją ar bejėgiškumą. Socialinė fobija gali būti generalizuota, kai pacien­tas bijo daug ar daugumos socialinių sąveikų, gali būti apribota iki vienos ar kelių situaci­jų, tokių, kaip viešas kalbėjimas ar veikla. Socialinės fobijos būdingos 11% vyrų ir 15% moterų.[5]

Diagnostikos kriterijai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vienos ar daugiau socialinių ar veiklos situa­cijų žymi ir pastovi baimė, kuriose asmuo gali būti stebimas kitų nepažįstamų žmonių. Baimė, kad jis (ji) gali ką nors padaryti taip, kad pajaus pažeminimą ar sutrikimą. Pastaba: vaikams turi būti aiškus sugebė­jimas užmegzti amžių atitinkančius sociali­nius santykius su pažįstamais žmonėmis, o nerimas turi atsirasti nepažįstamų bendra­amžių aplinkoje, ne tik bendraujant su suau­gusiaisiais.
  2. Patekimas į bijomą socialinę situaciją beveik visada sukelia nerimą, kuris gali būti pana­šus į panikos priepuolį. Pastaba: Vaikams nerimas gali pasireikšti verkimu, susierzinimo priepuoliu, sustingimu, užsidarymu savyje.
  3. Asmuo pripažįsta, jog baimė yra perdėta ir nepagrįsta. Pastaba: vaikams šio požymio gali ir nebūti.
  4. Asmuo vengia fobinių situacijų arba išgyve­na jas intensyviu nerimu.
  5. Vengimo elgesys trukdo darbui, įprastinei socialinei veiklai, santykiams su žmonėmis, sukelia ryškų distresą, jog atsiras baimė.
  6. Asmenims iki 18 m. mažiausia sutrikimo trukmė - 6 mėn.
  7. Atmesti baimę ar situacijų vengimą dėl vais­tų perdozavimo ar kitų psichikos sutrikimų.
  8. Jeigu yra sutrikimų, susijusių su bendra or­ganizmo būkle ar kitų psichikos sutrikimų, baimė, apibrėžta „1“ kriterijumi, nesusijusi su jais, pvz., tai nėra baimė, jog atsiskleis su­trikęs valgymas, sergant nervine anoreksija. Patikslinti, jei: generalizuotas tipas, t. y. jeigu fobijos suda­ro daugelį socialinių situacijų, tai reikėtų pagal­voti apie papildomą diagnozę - vengiančio tipo asmenybės sutrikimą.

Agorafobija[taisyti | redaguoti kodą]

Pacientai, kuriems yra agorafobija, bijo būti viešose vietose ar patekti į situacijas, iš kurių būtų sunku pabėgti, išeiti ar nesulaukti reikiamos pagalbos atsiradus simptomams. Agorafobai baiminasi, nerimauja ar galės pabėgti, išeiti iš jį bauginančios situacijos. Tai baimė pajusti ūminį nerimą bent keliose vietose, iš kurių gali būti sunku išeiti. Dažniausiai kenčiantys nuo agorafobijos bijo atvirų vietų, išeiti iš namų, būti ten, kur daug žmonių. Du trečdalius pacientų, kuriems yra panikos atakų ar panikos sutrikimas, vargina ir agorafobija. Asmenis, kuriems yra agorafobija, turėtų konsultuoti psichiatras.

Diagnostikos kriterijai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nerimas dėl to, kad neįmanoma nedelsiant pabėgti iš tam tikrų vietų ar situacijų prasidėjus panikos simptomams, atakai. Dažniausiai agorafobija yra susijusi su baimėmis, kurios apima išėjimo iš namų situacijas: būti minioje ar stovėti eilėje, eiti per tiltą, keliauti autobusu, traukiniu ar automobiliu ir kt. Pastaba: Specifinės fobijos diagnozė rašoma tada, kai vengiama tik vienos ar tik kelių situacijų, o socialinė fobija, jei vengiama tik socialinių situacijų.
  2. Situacijų (t. y. važiuoti transportu ir kt.) vengiama ar jos toleruojamos tik būnant kartu su palydovu. Kartu tuo metu gali būti kankinančių minčių, kad tuoj prasidės panikos ataka ar į paniką panašūs simptomai.
  3. Dėl nerimo ar fobinio vengimo negalima diagnozuoti kito psichikos sutrikimo: socialinės fobijos (atsidurti žmonių dėmesio centre), obsesinio-kompulsinio sutrikimo (kai vengiama nešvarumų, įkyriai bijoma užsikrėsti), potrauminio streso sutrikimo (vengiama psichologinę traumą primenančių situacijų) ar atsiskyrimo nerimo sutrikimo (nerealiai jaudinamasi išeinant iš namų ar baiminamasi, kad artimieji išvyks ir nebegrįš).

Neurobiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Fobijos susiformavimui įtakos turi limbinė sistema- tai sistema, kuri kuri atsako už emocijas, atmintį. Tikėtina jog migdolinis kūnas taip pat dalyvauja fobijų procese nes atlieka vaidmenį atminties ir baimės procesuose. Migdolinis kūnas yra migdolo formos masė branduolių, kurie apdoroja įvykius, susijusius su baime, taip pat susijusisu su nerimo sutrikimais ir socialinėmis fobijomis.Be to migdolinis kūnas taip pat skatina hormonų sekreciją, kurie turi įtakos baimei ir agresijai.

Smegenų dalys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "AllPsych Journal | Phobias: Causes and Treatments." Allpsych.com. Nuoroda tikrinta 2013-03-19.
  2. Crozier, W. Ray; Alden, Lynn E. International Handbook of Social Anxiety: Concepts, Research, and Interventions Relating to the Self and Shyness, p. 12. New York John Wiley & Sons, Ltd. (UK), 2001. ISBN 0-471-49129-2.
  3. Agorafobija, simptomai, požymiai, gydymas (lietuvių k.)
  4. Fobiniai sutrikimai (lietuvių k.)
  5. Nerimas ir nerimo sutrikimai (lietuvių k.)