Klaipėdos mokytojų seminarija

Klaipėdos mokytojų seminarija – mokytojų seminarija Klaipėdoje, rengusi pradžios mokyklų mokytojus, mokančius lietuvių kalbą, dab. H. Manto g. name, kuriame veikia restoranas „Lūja“.

Istorija

Oficialiai įsteigta 1902 m. Karalienės mokytojų seminarijos auklėtinių iniciatyva, pradėjo veikti 1903 m. Iš pradžių į seminariją buvo priimami baigusieji dvimetį Klaipėdos preparandumą (1913 m. jis prijungtas prie seminarijos, 1925 m. jo vietoje įsteigta Klaipėdos spartesnioji mokykla), nuo 1925 m. – baigusieji gimnaziją. Seminarijoje mokslas truko 3 (neilgai – 4) metus, dėstyta pedagogika, psichologija, visi mokyklose mokomi dalykai (lietuvių kalba tik iki 1909 m.) ir jų mokymo metodika, užsienio kalbos (prancūzų, vėliau ir anglų), muzikos teorija, t. p. smuikuoti, vargonuoti.

Nuo 1923 m. į seminariją buvo priimami tik abi Klaipėdos krašto oficialias kalbas (lietuvių ir vokiečių) mokantieji, lietuvių kalbai skirtos 6–7 m. savaitinės pamokos. 1925 m. Klaipėdos direktorijos nutarimu reikalauta seminarijoje dėstyti Lietuvos Respublikos istoriją, geografiją, pedagoginius kursus. Seminarijos absolventams mokytojo kvalifikacija būdavo suteikiama 1–2 m. išdirbus mokykloje, išlaikius baigiamuosius egzaminus. Seminariją baigė 29 pedagogų laidos, 600–700 mokytojų.

Lietuvos Respublikos vyriausybei nutarus pradinių mokyklų mokytojus rengti pedagoginiuose institutuose, 1936 m. Klaipėdos mokytojų seminarija uždaryta, jos pastate įkurtas Klaipėdos pedagoginis institutas.

Dėstytojai

Seminarijoje dėstė lietuvių kultūros veikėjai Martynas Emilis Nauburas, E. Kairys, Georgas Storosta, J. Stragys, Martynas Mertinaitis.

Auklėtiniai

Klaipėdos mokytojų seminariją baigė Klaipėdos krašto visuomenės veikėjai Mikas Šlaža, Eduardas Simaitis, E. Bajoras, Jurgis Lampsatis, Martynas Purvinas, Jonas Purvinas, Jonas Užpurvis.