Klaipėdos mūšis 1257 m.

Klaipėdos mūšis 1257 m.
Data 1257 m. Vieta prie dab. Klaipėdos. Rezultatas Šaltiniai nenurodo vienos iš pusių pergalės. Klaipėdos/ Mėmelio miesto žemaičiai neužėmė
Konflikto šalys
Žemaičiai	Livonijos ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
Alminas	Burkhardas fon Hornhauzenas Bernardas Harenas
Pajėgos
1000-2000 žemaičių	40 - 90 riterių 500 kuršių ir nežinomas sk. paprastų Ordino karių.
Nuostoliai
nėra duomenų	12 riterių

Klaipėdos mūšis – mūšis tarp žemaičių ir Livonijos ordino vokiečių, įvykęs 1257 m. prie dab. Klaipėdos.

Istorija

Kai Lietuvos valdovas Mindaugas 1257 m. Livonijos ordinui perleido didumą Žemaitijos, žemaičių kunigaikštis Alminas, vadovavęs Žemaičių žemių konfederacijai, ėmėsi organizuoti pasipriešinimą.

1253 m. strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje – Dangės žiočių kairiajame krante vokiečių pastatyta Klaipėdos pilis kėlė pavojų kuršiams ir žemaičiams. 1256–1257 m. sandūroje Livonijos krašto magistras Anas fon Zangershauzenas buvo išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru. Į savo ankstesnes pareigas jis paskyrė buvusį Karaliaučiaus pilies komtūrą Burchardą Hornhauzeną, kuriam bemaž iš karto teko susidurti su rimtu iššūkiu, mat, Klaipėdos apylinkėse pasirodė žemaičių kariuomenė. Paskubomis surinkęs apie tūkstantį karių (per 40 ordino riterių ir apie 500 kuršių) Burchardas Hornhauzenas išskubėjo ten, bet jis akivaizdžiai neįvertino priešo pajėgumo. Apie tai, kad mūšis pasibaigė Ordino pralaimėjimu duomenų nėra, greičiausiai buvo lygiosios, nes po mūšio žemaičiai vyko į Rygą sudaryti dvejų metų paliaubu su Ordinu. Žuvo 12 riterių. Pats Burchardas Hornhauzenas ir Mėmelio komtūras Bernardas Harenas buvo sužeisti ir tik per didžiausią vargą sugebėjo prasimušti į Klaipėdą.

Žemaičiams kunigaikštis Alminas vadovavo ir 1259 m. Skuodo mūšyje bei 1260 m. Durbės mūšyje.