Kivylių dvaras
56°18′05″š. pl. 21°43′23″r. ilg. / 56.301471°š. pl. 21.722919°r. ilg.
| Kivylių dvaras | |
|---|---|
 Dvaro sodyba
| |
| Vieta | Kivyliai, Skuodo raj. |
| Bajorų giminės | Kaunackiai Baltrukoniai |
| Pastatų būklė | Gyvenama sodyba |
| Savininkas | Vyšniauskai |
Kivylių dvaras – buvusio dvaro sodyba, esanti Kivylių kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Aleksandrijos. Pasiekiamas iš kelio 170 Mažeikiai–Skuodas . Išlikęs dvaro gyvenamasis namas priklauso privatiems asmenims, sutvarkytas, prikeltas kultūriniam gyvenimui.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvaro istorija susijusi su Simono Daukanto giminės šaka – jo vyriausioji sesuo Anastazija Daukantaitė 1829 m. ištekėjo už Kazimiero Kaunackio ir išvyko gyventi į Kivylius. Čia iki 1910 m. buvo saugoma S. Daukanto biblioteka, kitas palikimas.
Dvaras suklestėjo apie 1923 m., valdant daktarui Ferdinandui Kaunackiui. Tuomet Kivylių dvaras buvo vienas stambiausių Kretingos apskrities dvarų, ūkinis ir kultūrinis centras, kuriame buvo įsteigta pirmoji privati ligoninė dabartiniame Skuodo rajone. Pavyzdinį dvarą lankė aukšti svečiai: apie 1928-1932 m. lankėsi prezidentas Antanas Smetona, į Kivylius buvo užsukęs būsimas Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis. Pavyzdingai tvarkomas ūkis augino olandų veislės galvijus, bekonus, retesnių rūšių naminius paukščius. 1929 m., iki žemės reformos, dvarui priklausė 17 gyvenamų, ūkinių ir kitų pastatų: rūmai, ligoninė, pieninė, kumetynas, tvartai ir kt. Pastatai buvę mediniai, tik ligoninė – mūrinė, raudonų plytų.
Po daktaro mirties 1935 m. prasidėjo dvaro nuosmukis, buvo praskolintas. 1938 m. iš banko buvusį Kaunackių ūkį nupirko agronomas Kazimieras ir mokytoja Petronelė Baltrukoniai, tačiau naujieji savininkai 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Daugelio dvaro pastatų netekta per Antrąjį pasaulinį karą, pokarį, kolūkių kūrimąsi. Iki šių dienų išliko tik vienas gyvenamasis namas. Jame buvo įsikūrusios kolūkiečių šeimos, viename gale laikytos kiaulės. Mirus paskutiniams namo gyventojams, pastatas buvo paliktas likimo valiai, ilgainiui suniokotas.
Išlikusio gyvenamojo namo amžius skaičiuojamas maždaug nuo 1840 m. Atgimimo metais svarstyta dvarą pritaikyti kultūrinėms reikmėms. 1994 m. Amerikos lietuvio gydytojo Ferdinando Vytauto Kaunackio rūpesčiu sodybos kieme pastatytas stogastulpis. Apie 2010 m. dvarą įsigijo privatūs asmenys, kurie sutvarkė sodybą, pritaikė kultūriniam gyvenimui. Nuo 2013 m. čia vyksta tradiciniu tapęs Valstybės dienos minėjimo renginys, vyksta Skuodo rajono literatų poezijos skaitymai, kultūrinės–edukacinės veiklos dienos.[3]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Vyšniauskas. Dvaras prie Aleksandrijos: Kaunackiai – garbinga Simono Daukanto giminės šaka. – Klaipėda: Druka, 2009. – 223 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-052-8