Kioto prefektūra
| Kioto prefektūra 京都府; Kyōto-fu | |
|---|---|
 
| |
| |
| Sostinė | Kiotas |
| Regionas | Kansajaus regionas |
| Sala | Honšiū |
| Gubernatorius | Takatošis Nišivakis |
| Plotas | 4 612,71 km² (31 vieta) |
| - % vandens | 1,0 |
| Gyventojai (2005 m.) | |
| - Gyventojų | 2 639 086 (13 vieta) |
| - Tankis | 572,13 žm./km² |
| Apskritys | 6 |
| Savivaldybės | 28 |
| ISO 3166-2 | JP-26 |
| Svetainė | www.pref.kyoto.jp |
| Prefektūros simboliai | |
| - Gėlė | Prunus spachiana |
| - Medis | Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica) |
| - Paukštis | Dryžagalvė audronaša (Calonectris leucomelas) |
Kioto prefektūra (jap. 京都府 = Kyōto-fu) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kinki regione, Honšiū saloje. Sostinė – Kiotas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kioto miestas buvo Japonijos imperijos sostinė. Miesto istoriją galima pradėti sekti nuo VI amžiaus. Yra žinoma, kad 544 m. Aoi Macuri nukeliavo į Kiotą melsti gausaus derliaus ir gero oro.
Kiotas iš pat pradžių nebuvo Japonijos sostinė. Anksčiau sostine buvo Nara. 741 m. imperatorius Šiomu trumpam laikui perkėlė sostinę į Kuni-kyo – vietą, esančią tarp Naros ir Kioto. 784 m. sostinė buvo perkelta į Nagaokakio miestą, dabar taip pat priklausantį Kioto prefektūrai. 794 m. imperatorius Kammu perkėlė sostinę į Heian-kyo ir tai buvo šių dienų Kioto pradžia. Net ir šiomis dienomis, beveik visos senosios Kioto gatvės, namai ir šventyklos yra ten, kur ir buvo pastatyti tais metais.
Nors 1192 m. politinė jėga persidavė Kamakurai, kur samurajų klanas įsteigė šiogūnatą, Kiotas vis tiek išliko imperatoriškoji sostinė, kur bejėgiai imperatoriai bandė įsigalėti. Imperijos valdžia trumpam buvo atsinaujinus 1333 m., tačiau jau po trejų metų, kitas samurajų klanas įkūrė naują šiogūnatą Kiote.
1467 m. Kiote įvyko didysis pilietinis karas (Ōnin no Ran) ir didžioji miesto dalis sudegė. Japonija nupuolė į kariaujančių feodalų amžių. Tik 1603 m. Iejasu Tokugava Edo mieste (dabartinis Tokijas) įkūrė šiogūnatą, kuris ir buvo pavadintas Tokugavos šiogūnatu.
Meidži era Japoniją vėl sugrįžo į imperinę tvarką 1868 m. Imperatorius Meidži, kuris tada buvo visavaldis, sekančiais metais perkėlė sostinę į Tokiją. Nuo tada Kiotas niekada nebebuvo Japonijos sostine.
Nors dauguma didžiųjų Japonijos miestų buvo visiškai subombarduoti JAV bombonešių II pasaulinio karo metu, senoji sostinė nuo to buvo apsaugota: okupacijos metu, Šeštoji JAV armija ten buvo įsirengusi štabo būstinę.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiotas yra įsikūręs netoli Honšiū salos ir pačios Japonijos centro. Ši prefektūra sudaro 1,2 % visos Japonijos teritorijos. Šiaurėje Kiotas turi priėjimą prie Japonijos jūros. Pietuose ribojasi su Osakos ir Naros prefektūromis, rytuose – su Mie ir Šigos prefektūromis, o vakaruose – su Hiogo prefektūra. Kioto vidurys yra perskirtas Tanba kalnų, o tai lemia didžiulius klimato skirtumus tarp šiaurės ir pietų. 75% prefektūros ploto užima kalnai ir kalvos.
Prefektūroje teka šios upės: Kacuragava, Jodogava, Kidzugava, Kamogava, Takanogava, Juragava, Hadžigava ir Makigava. Netoli prefektūros telkšo didžiausias Japonijoje gėlavandenis Bivos ežeras.
Stūkso Hiei, Atago, Minago, Čiorogos, Mikunidakė, Oės ir Mitakės kalnai, kurių aukštis siekia iki 972 metrus.
Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kioto prefektūroje yra 15 miestų.
Miesteliai ir kaimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kioto miesto pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Šiaurės Kiote, Tango pusiasalyje, vyrauja žvejyba ir transportas, o vidurinėje Kioto dalyje – žemės ūkis ir miškininkystė. „Nintendo“ įmonės centrinė būstinė taip pat įsikūrusi Kioto mieste.
Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinis gubernatorius - buvęs vidaus reikalų ministerijos biurokratas Keidži Jamada. Jis 2014 m. perrinktas ketvirtajai kadencijai.
Kioto prefektūroje gyvena daugiau Japonijos komunistų partijos rėmėjų nei kur kitur Japonijoje. Prefektūros tarybą sudaro 60 delegatų, iš kurių 28 LDP, 14 JKP, 11 JDP, 5 Komeito ir 2 Nippon Ishin no Kai partijų delegatai.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiotas buvo ir tebėra Japonijos kultūros centras. Jis daugiau kaip 1000 m. buvo Japonijos sostine. Prefektūroje priskaičiuojama 3074 budistinės šventyklos, 1764 šintoistų šventovės ir 195 krikščioniškos bažnyčios.
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prefektūroje įsikūrę daug universitetų, tarp kurių žymiausi Kioto universitetas ir Došišia universitetas.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kioto prefektūroje yra 2 futbolo komandos:
- Kyoto Purple Sanga (Kioto miestas)
- Sagawa Printing S.C. (Muko)
Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kioto miestas yra vienas populiariausių turizmo vietų Japonijoje. Kartu su Nara, Kiotas yra mėgstamiausia vieta klasės iškiloms mokyklos baigimo proga.
Kai kurie japoniški festivaliai vyksta Kiote:
- Aoi Macuri (nuo 544 m.)
- Gion Macuri (nuo 869 m.)
- Ine Macuri (nuo Edo eros)
- Gozan no Okuribi (nuo 1662 m.)
- Džidai Macuri (nuo 1895 m.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali Kioto prefektūros internetinė svetainė
- Kioto prefektūros tarptautinis centras Archyvuota kopija 2012-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto prefektūros kasdieninio gyvenimo gidas Archyvuota kopija 2009-03-12 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto turizmo federacija Archyvuota kopija 2010-11-12 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto lankytojų gidas
 |
||
|---|---|---|
|
Regionai ir prefektūros:
Regionai Prefektūros Kita | ||