Keturiasdešimt Totorių

Koordinatės: 54°33′43″š. pl. 25°10′12″r. ilg. / 54.562°š. pl. 25.170°r. ilg. / 54.562; 25.170 (Keturiasdešimt Totorių)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Keturiasdešimt Totoriai)
Keturiasdešimt Totorių
{{#if:
Totorių mečetė
Keturiasdešimt Totorių
Keturiasdešimt Totorių
54°33′43″š. pl. 25°10′12″r. ilg. / 54.562°š. pl. 25.170°r. ilg. / 54.562; 25.170 (Keturiasdešimt Totorių)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Pagirių seniūnija
Gyventojų (2021) 376
Vikiteka Keturiasdešimt Totorių
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kẽturiasdešimt Totõrių
Kilmininkas: Kẽturiasdešimt Totõrių
Istoriniai pavadinimai tot. Кырык Татар, Qırıq Tatar
lenk. Sorok-Tatary

Keturiasdešimt Totorių – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio  202  KirtimaiPagiriaiBaltoji Vokė , 3 km į pietus nuo Pagirių. Seniūnaitijos centras. Maža šiaurinė kaimo dalis prijungta prie Vilniaus. Stačiakampio plano gatvinis kaimas, gatvėms būdingi statūs susikirtimai. Stovi Keturiasdešimt Totorių mečetė (pastatyta 1815 m., restauruota 1993 m., musulmonų dvasinis centras. Fasadus juosia platus profiliuotas karnizas). Kaime yra trejos senovės totorių kapinės. Netoli mečetės pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Pagrindinė gatvė
Riboženklis kelyje  5233  PagiriaiKeturiasdešimt Totorių 

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau kaimas vadinosi Kolnolarai, Kovnolarai (lenk. Kołnołary, Kownołary).[2]

Liaudies etimologija paaiškina kaimo pavadinimą. Belaisviai totoriai, apgyvendinti Trakų kunigaikštystėje, iš Vytauto gavo privilegijų – išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas totorius, čia apgyvendintas, turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių LDK totorių gyvenviečių. 1397 m. Ldk Vytautas parsigabeno pirmuosius totorius, kaip karo belaisvius iš sėkmingo karo žygio į Krymą, kur tuo metu telkėsi totorių karo pajėgos. Parsigabeno ir dalį jų apgyvendino prie Vokės upės. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai.

1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S. Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis.

19501992 m. Vilniaus tarybinio ūkio technikumo pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, nuo 1991 m. Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Rudaminos valsčius Vilniaus apskritis
19501954 m. Keturiasdešimt Totorių apylinkės centras Vilniaus rajonas
19541968 m. Pagirių apylinkė
19681995 m. Vaidotų apylinkė
1995 Pagirių seniūnija Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[4] 1931 m.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1977 m.[8] 1979 m.sur.[9] 1985 m.[10]
321 272 263 375 444 452 393
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2005 m. 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
396 438 486
iš jų 130 totoriai
451 376 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. http://www.lkas.lt/sites/default/files/Leidinio_tekstai_maketas_2012.pdf Archyvuota kopija 2016-08-01 iš Wayback Machine projekto.
  3. Keturiasdešimt Totorių. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 779 psl.
  4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  6. Keturiasdešimt TotoriųMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 129 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Keturiasdešimt TotoriųLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 458 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Keturiasdešimt Totorių. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 300
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Keturiasdešimt Totorių. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 224 psl.