Kepler kosminis teleskopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kepler kosminio teleskopo vidinė sandara

Kepler kosminis teleskopasNASA kosminė orbitinė observatorija su 1 m skersmens veidrodžiu, kuris aprėpia 12° skersmens dangaus plotą. Ji sveria 730 kg. Misijos tikslas – Žemės tipo planetų paieška prie kitų žvaigždžių. Nešančiosios reketos Delta II pagalba, Kepler teleskopas į kosmosą buvo iškeltas 2009 m. kovo 7 d.[1]

Misija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teleskopas skrieja ne aplink Žemę, o apie Saulę. Apskriejimo periodas – 372,5 paros. Observatorija per planuotus 4 skrydžio metus nuo Žemės atsiliko 50 mln. km. Buvo stebėta viena vienintelė dangaus sritis – tankiai žvaigždėmis nusėtas Gulbės žvaigždynas: 500 šviesmečių atstumu yra apie 100000 šviesesnių nei 14 ryškio žvaigždžių.

„Kepler“ be sustojimo 3 metus matavo jų spindesį 0,002 % tikslumu ir moderniu fotometru CCD kamera, kuris leido aptikti tarp jų skriejančius ne tik Jupiterio bet ir superŽemės dydžio planetas. Iš viso tikėtasi atrasti apie 2300 planetų.

Observatorijai „Kepler“ išmatavus žvaigždžių ryškio kitimo periodą, trukmę ir žinant žvaigždės spektrinę klasę nustatomas planetų skaičius, masė, dydis ir tankis, atstumas nuo žvaigždės ir jos temperatūrą. Išanalizavus gautą informaciją, nustatoma, ar planetoje yra gyvybei tinkamos sąlygos. „Kepler“ misijos metu buvo numatyta atrasti maždaug 50 Žemės dydžio planetų. Kitas svarbus žingsnis yra ieškant gyvybės kitų planetų sistemose, bus deguonies kiekio atmosferose paieška planetose ir jų palydovuose.

2010 m. sausio 4 d. buvo paskelbti pirmieji misijos duomenys. Teleskopas atrado 5 naujas egzoplanetas.[2]

Iš pradžių planuota teleskopą naudoti 3,5 metų, tačiau misijai vykstant sėkmingai 2012 m. norėta Kepler misiją pratęsti dar ketveriems metams, iki 2016 m.[3] Tais pačiais metais liepos viduryje sugedo vienas iš keturių giroskopų, skirtų teleskopo orientacijai palaikyti. 2013 metais iš rikiuotės išėjo ir antrasis giroskopas. Tų metų sausį šio teleskopo pagalba iš viso buvo aptikta daugiau nei 2700 planetų kandidačių.[4] Tuo pačiu metu mokslininkai remdamiesi Kepler teleskopo duomenimis apskaičiavo, kad Paukščių take yra apie 17 milijardų Žemės dydžio egzoplanetų.[5]

2014 m. inžinieriams pavyko sugalvoti, kaip išlaikyti teleskopo orientaciją naudojantis dviem likusiais giroskopais ir Saulės spindulių slėgiu. Prasidėjo antrasis misijos etapas, žinomas K2 vardu.

2014 m. vasario 26 d. NASA mokslininkai paskelbė Kepler pagalba atradę dar 715 naujų egzoplanetų, pasinaudoję nauju statistiniu metodu. 95 procentai šių planetų buvo mažesnės už Neptūną, o 4 buvo 2,5 karto didesnės už Žemę, tad esančios gyvybės zonoje ir galinčios turėti skysto vandens.[6]

2014 m. balandžio 17 d. Kepler komanda paskelbė atradusi naują egzoplanetą Kepler-186f, esančią labai panašaus dydžio į Žemę ir esančios gyvybės zonoje.[7]

2018 m. spalio 30 d. išseko Kepler teleskopo kuro atsargos ir misija buvo užbaigta. Per 9,6 metų darbo Keplerio teleskopas stebėjo 530506 žvaigždes. Atrastos ir patvirtintos 2662 planetos, 61 supernova. Į Žemę persiųsta 678 GB duomenų. Pasinaudodami jais mokslininkai publikavo 2946 straipsnius.[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]