Kazlouščynos valsčius (Slanimas)
53°19′š. pl. 25°17′r. ilg. / 53.32°š. pl. 25.29°r. ilg.
| Kazlouščynos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kazlouščyna, Doubnevičai (1867, 1913), Randzilauščyna (1870?) |
 Rusijos imperija | |
| Gardino gubernija | Slanimo apskritis (186?–1915) |
 Lenkija | |
| Brastos apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) | Slanimo apskritis (1919–1939) |
Kazlouščynos valsčius (rus. Козловская волость, lenk. gmina Kozłowszczyzna, apie 1870 m. Randzilauščynos valsčius, rus. Рендиловская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Kazlouščyna, kurį laiką – Doubnevičai, Randzilauščyna.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1926 m. sausio 22 d. prijungta dalis Pacauščynos valsčiaus.[2] 1929 m. balandžio 1 d. dalis teritorijos perduota Kurylavičų valsčiui ir Ragatnos valsčiui.[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4920 | 377 kiemai [4] | 17 seniūnijų | 49 | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Dz.U. z 1926 r. nr 7, poz. 43
- ↑ Dz.U. 1929 nr 11 poz. 90
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 42 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)