Kazachiškas vynas

Kazachiškas vynas – vynas, pagamintas Kazachijoje iš Kazachijoje išaugintų vynuogių.

Kazachijos vyndarystės šaknys aptiktos VII a., kai į Kazachiją iš Uzbekijos ir Kinijos buvo įvežti vynmedžiai. Tik apie 4% Kazachijos dirvožemių idealiai tinka vynuogininkystei. Šalyje per metus iš vynuogių, užauginamų 13 tūkst. hektarų plote, pagaminama virš 236 tūkst. hektolitrų vyno. Šalyje vynas labai vertinamas, bet 80% išgeriamo vyno yra importuojama.

Istorija

Senoviškas kazachiškas vyno butelis.

Pirmieji žinomi vynuogininkystės Kazachijoje įrodymai pasirodė apie VII a. netoli Šymkento ir Tian Šanio priekalnėse (Almatos sritis) prie Kazachijos-Kirgizijos sienos. Manoma, kad vyną į regioną įvežė prekybininkai iš Kinijos Sindziango provincijos bei Uzbekijos Ferganos ir Samarkando region. Kazachijoje komercinė vyndarystė buvo menka.

Šiuolaikinė vyndarystė Kazachijoje atsirado tik TSRS laikais. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo į Kazachiją buvo deportuota daug žmonių iš kitų TSRS vietų. Dalis jų buvo iš Gruzijos, Armėnijos ir kitų Kaukazo dalių ir išmanė vynuogių auginimą bei vyno gamybą. Pamatę Kazachijos kraštovaizdį jie atpažino, kad čia galima įveisti vynuogynus ir panaudoti jų vyndarystės įgūdžius. Šie žmonės ir tapo Kazachijos vyno pramonės pradžia. 1976 m. 26 vynuogynuose buvo auginama apie 22 tūkst. hektarų vynuogių, daugiausia pietų Kazachijoje. Keista, bet TSRS laikais už Kazachijos TSR ribų buvo praktiškai nežinoma apie vyno gamybą šioje respublikoje.

XX a. valstybiniai Almatos, Šymkento ir Tarazo vynuogynai buvo didžiausi vynuogių augintojai Kazachijoje. Suirus Tarybų Sąjungai susidomėjimas vyno gamyba Kazachijoje padidėjo, o pagrindiniu kazachiško vyno importuotoja tapo Rusija.

Manoma, kad vystant Kazachijos vyno pramonę daugiausia bus gaminamas pigus stalo vynas, nors JTO mano, kad žemyninis klimatas leistų gaminti ir aukštos kokybės ledo vyną.

Klimatas ir geografija

Kazachijos klimatas yra tipiškas žemyninis klimatas. Daugelis šalies vynuogynų išsidėstę pietuose, prie sienos su Kinija, Uzbekija ir Kirgizija. Mažesni vynuogynų rajonai yra vakaruose, prie Kaspijos jūros. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 100-150 mm vyno regionuose apie Aktobę ir Atyrau iki 700-1000 mm regionuose apie Talaso upę.

Vynuogių veislės

Dabar Kazachijos vyno pramonė daugiausia gamina daugiausia desertinį vyną. Šalyje auginama virš 40 veislių vynuogių, bet daugiau kaip pusė jų yra desertinės vynuogės, netinkamos vyno gamybai. Populiarios vyno vynuogių veislės yra „Aligote“, „Aleatico“, „Cabernet Franc“, „Cabernet Sauvignon“, „Pinot noir“, „Riesling“, „Rkaciteli“, „Saperavi“, „Muscat Ottonel“, „Bayan Shirey“, „Kuldžinskij“, „Maiskij Černyj“ ir „Rubinovij Magarača“. Daug auginamų vynuogių veislių yra gruziniškos, pvz., „Rkaciteli“ ir „Saperavi“, kurios auginamos ir kitose potarybinėse šalyse. Neseniai ėmė auginti tarptautines veisles, pvz., „Sauvignon blanc“. Tačiau vietinis skonis labiau pripratęs prie tradicinių saldžių raudonųjų vynų.

Vyno regionai

Apie 80% šalies vyno pagaminama Jesiko vyno fabrike (Jesiko miestas, maždaug 40 km į rytus nuo Almatos. 1996 m. šį fabriką buvo nupirkusi Šveicarijoje įsikūrusi „Consulting Group“, o vėliau vietinė kompanija „Dostar“. Vyno fabrikas buvo modernizuotas padedant Italijos vyno fabrikui „Marcato Vini“ ir konsultantams iš Australijos. Kiti vyno fabrikai yra „Bakhus“ ir Turgeno vyno fabrikas. Almatos srities Užilio (Ilis) regione yra 210 hektarų vynuogynų.

TSRS laikais vynuogynų ir vyno fabrikų buvo ir Sarkandas bei Alakolio apylinkėse (Džungarijos Alatau dalis Almatos srityje), bet jie sunyko suirus TSRS.