Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčia

54°52′29.04″ š. pl. 23°56′2.85″ r. ilg. / 54.8747333°š. pl. 23.9341250°r. ilg. / 54.8747333; 23.9341250

Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčia

Tikėjimo srovė	Baptistai
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	2-oji Kranto g. 5
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta	1898 m.

Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčia – baptistų bažnyčia Kaune, Žemųjų Šančių rajone, 2-ojoje Kranto g. 5.

Kauno baptistų bendruomenė gyvuoja nuo XIX a. pabaigos, kai buvo įsteigta daugiausiai į Lietuvą atvažiuojančių darbininkų iš užsienio. Nuo 1898 m. veikia baptistų bažnyčia. Tai yra antri pagal senumą baptistų maldos namai Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1876 m. iš Virbalio į Kauną atvykus gyventi Šneideriui, priklausiusiam Eitkūnų baptistų bendruomenei, Kaune jis surado tikėjimo pasekėjų. 1883 m. buvo jau 12 pasikrikštijusių žmonių. 1888 m. Eitkūnų bendruomenės Kauno skyrius turėjo 75 narius. Eitkūnai buvo Vokietijai priklausančioje teritorijoje ir tai sudarydavo tam tikrų sunkumų. Todėl nuo 1889 m. Kauno skyrius pradėjo veikti kaip atskira, savarankiška bendruomenė. Pamaldos vyko privačiuose namuose, kol nebuvo pastatyta bažnyčia Šančiuose.

Dauguma bendruomenės narių buvo vokiečiai. Bet greitai įtikėjo ir prisidėjo prie bendruomenės ir kitų tautybių žmonės. Pastarieji pravesdavo savo pamaldas rusų kalba, bet be tikinčiųjų rusų, buvo ir lietuvių, lenkų. Po Pirmojo pasaulinio karo pamaldose pradėta vartoti ir lietuvių kalba. Nuo 1921 m. bendruomenei pradėjo vadovauti Gustavas Freutelis, gimęs ir užaugęs Kauno mieste. Jis tarnavo bendruomenėje iki 1935 m. Tikintieji lietuviai 1933 m. įkūrė atskirą bendruomenę, kad galėtų plačiau ir laisviau skelbti Dievo Žodį tarp savo tautiečių. Jai vadovavo Teodoras Gerikas. Tais pačiais metais Kauno baptistų bendruomenė prisijungė prie Lietuvos Baptistų Sąjungos. 1934 m. Valterio Šveiceriaus ir kitų tikinčiųjų pastangomis buvo įkurta Kauno baptistų, kalbančių rusiškai, bendruomenė.

Sovietmečiu maldos namai buvo atimti. Juose buvo valdžios apgyvendinti rusų kareiviai. Vėliau maldos namai buvo paversti klubu, o po to - druskos sandėliu. Pasibaigus karui, nedidelė Kaune likusi tikinčiųjų grupė pamaldoms rinkdavosi tikinčiųjų butuose.

1980 m. iš Lvovo (Ukraina) į Kauną persikėlė gyventi jauno tikinčiojo Vladimiro Seredos šeima. 1989 m. jis buvo įšventintas pastoriaus tarnystei.

1988 m. Kauno miesto Liaudies deputatų taryba išdavė orderį, leidžiantį vėl naudotis bažnyčios patalpomis. 1990 m. lapkričio 11 d. maldos namai buvo grąžinti bendruomenei. Tuo laiku tai buvo suniokotas sandėlis nukritusiu stogu, kuriame jau 20 metų buvo laikoma druska. Pastatas reikalavo daug lėšų ir pastangų bažnyčios atstatymui. 1991 m. liepos 27 d. maldos namai buvo pašventinti ir atidaryti.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991-2001 m. bendruomenė organizavo ne vieną evangelizacinį renginį, dvasinį koncertą miesto salėse, mokyklose, daugybę seminarų, konferencijų, vaikų ir jaunimo stovyklų. Užsimezgė ryšiai su Švedijos ir Vokietijos bažnyčiomis, iš kur ne kartą buvo gauta humanitarinė pagalba, kuri buvo dalijama miesto stokojantiems, mokykloms, darželiams, įvairioms šalpos organizacijoms. Vaistų siuntos buvo perduotos ligoninėms.

Nuo 1994 m. baptistai organizuoja, praveda susitikimus ir pamaldas Alytaus griežto režimo pataisos darbų kolonijoje, nuo 2003 m. prisijungė prie organizacijos „Tarnavimas kaliniams“ veiklos ir pradėjo tarnystę Pravieniškių 1-siuose pataisos namuose. Teikia dvasinę bei materialinę pagalbą, padeda integruotis į visuomeninį gyvenimą grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, sergantiems lėtiniu alkoholizmu ir narkomanija, našlaičiams vaikams, socialiai remtiniems žmonėms, platina Šventąjį Raštą.

Kitos baptistų bendruomenės, veikiančios Kaune:^[1]