Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė
54°54′28.29″ š. pl. 23°56′15.97″ r. ilg. / 54.9078583°š. pl. 23.9377694°r. ilg.
Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė | |
---|---|
Rusiškas pavadinimas | Xрам Крещение Господне |
Savivaldybė | Kauno miestas |
Gyvenvietė | Kaunas |
Adresas | Radvilėnų pl.1A |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta | 1904 m. |
Novorosijsko dragūnų pulko Viešpaties Apsireiškimo cerkvė – iki sovietmečio veikusi stačiatikių cerkvė Kaune, Žaliakalnyje, Radvilėnų pl. 1A, buvusio kareivinių miestelio teritorijoje. Kartu su Įgulos bažnyčia (Kauno soboru), Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkve, tai viena iš šešių buvusių žinybinių Kauno tvirtovės cerkvių. 2014 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[1]
Cerkvė daug metų palikta nenaudojama, niokojama, katastrofiškos būklės. Buvusio maniežo (sovietmečiu – kareivių valgyklos) pastatas, su kuriuo cerkvė buvo sublokuota, neišlikęs. Statinys stovi prie pat judrios gatvės, už betoninės tvoros, tačiau sunkiai pastebimas, nes jį dengia tankūs krūmokšniai.
2008 m. lapkričio 26 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje (protokolo Nr. VT-85) buvo sprendžiamas šios cerkvės teisinės apsaugos klausimas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cerkvė buvo įrengta prie vieno Kauno tvirtovės kelių (vėliau Kareivių, 16-tosios divizijos gatvės, dab. Radvilėnų plentas), vedusių į 7–tą bateriją. Nuo XIX a. pabaigos teritorijoje buvo dislokuotas 3-asis Novorosijsko dragūnų pulkas. Tarpukario laikotarpiu čia buvo įsikūręs Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys – Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas. Manoma, jog cerkvė buvo naudota kaip bažnyčia. Tai įrodo informacija prieškarinėje spaudoje: minima, kad maniežo pastate buvo prisaikdinami naujokai, yra fotonuotraukų. Pokaryje čia tvarkėsi sovietų kariškiai. Maldos namų pastatas buvo paverstas remonto dirbtuvėmis. Atkūrus Nepriklausomybę ir išsikrausčius Rusijos kariuomenei, dalyje paliktos kareivinių teritorijos įsikūrė Lietuvos kariuomenė, o didžioji sklypo dalis rytų pusėje liko nenaudojama. Čia pastatyta daugiabučių namų, dalis teritorijos su buvusių statinių gelžbetoniniais karkasais pavirto apleista dykviete.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cerkvė buvo sublokuota su maniežo pastatu, joje tilpo iki 200 žmonių. Statinys sumūrytas iš raudonų plytų, vadinamojo „plytų stiliaus“, su plytų puošyba. Mūrijant sienoje suformuoti reljefiniai kryžiai. Frontoną puošė mozaika. Spėjama, kad tarpukariu sukurtos mozaikos (dingusios 1993 m.) autorius buvo dailininkas Zenonas Kolba. Jo freskos ir mozaikos buvo papuošusios naujai pastatytų kareivinių ir puskarininkių ramovės pastatų fasadus.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
2013 m.
-
Nuo pastato iškirsti krūmai, 2019 m.
-
2013 m.
-
Viduje, 2023 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Viešpaties Atsimainymo cerkvės fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžiai Archyvuota kopija 2014-01-10 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nijolė Steponaitytė. Nykstantis Kauno tvirtovės sakralinis paveldas. Archiforma, Nr. 41. p. 77-83.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sąrašas:Lietuvos stačiatikių bažnyčios
- Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas Kaune Archyvuota kopija 2014-01-10 iš Wayback Machine projekto.
- Cerkvės nuotrauka (Преображения Господня храм)
- Maniežo su cerkve nuotrauka (1917 m.) Archyvuota kopija 2014-01-11 iš Wayback Machine projekto.