Kasitų mitologija
Išvaizda
Kasitų mitologija – kasitų, etninės grupės iš Irano kalnyno, kuri XVI–XIII a. valdė Babiloniją, mitologijos visuma.
Žinių apie ją yra labai nedaug. Kasitai tapatino savo dievus su babiloniečių dievais, ką rodo ir išlikęs kasitų-akadų kalbų žodynas, kur pateikiami babilonietiški kasitiškų dievų atitikmenys. Iš ~300 dabartiniams mokslininkams žinomų kasitiškų žodžių, apie 30 yra teonimai. Nemažai jų pasitaiko karalių varduose. Kartais jie labai primena indoeuropiečių dievų vardus, tačiau manoma, kad taip galėjo atsitikti dėl kultūrinių ryšių su indoeuropiečiais. Kasitų dievybių ikonografija aptinkama ir mene: čia daug dėmesio skiriama kalnų dievybėms, vaizduojami dangaus kūnai.
Sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dievybė | Transkripcija | Ikonografija | Pastabos |
---|---|---|---|
Bugašas | Bu-ga-aš | manoma, kad tai galėjo būti termino „dievas“ (plg. slavų bog, „dievas“) atitikmuo. Jis pvz., sutinkamas karaliaus varde Nazi-Bugašas | |
Buriašas | Bur-ia-aš, Ub-ri-ia-aš, Bu-ra-ri-ia-aš | „žaibas“ | audrų ir orų dievas (plg. slavų buria, „audra“), tapatintas su semitų Adadu. Jis sutinkamas karalių varduose Burna-Buriašas I, Burna-Buriašas II, Ulam-Buriašas |
Dura | Dur(a), Duri, Tura | pomirtinio pasaulio dievas, tapatintas su semitų Nergaliu | |
Gidaras | Gi-dar | karo dievas, tapatintas su babiloniečių Ninurta | |
Hala | Ḫa-la | „miežių pėda“ | gydymo deivė, tapatinta su babiloniečių Gula |
Harbė | Ḫar-be | „paukštis su apsisukusia galva“ | vyriausias dievas, tapatintas su babiloniečių Enliliu ar Anu. Sutinkamas karalių varduose Kadašman-Harbė I ir Kadašman-Harbė II |
Hudha | Ḫudha | oro dievas, tapatintas su babiloniečių Adadu | |
Kamula | Ka-mul-la | „žuvis su žmogaus veidu“ | tapatintas su babiloniečių Ea |
Kašu | Kaš-šū, Kassu | Kasitų tautos pradininkas. Sutinkamas karaliaus varde Kašu-nadinahė | |
Maratašas | Ma-rat-taš, Mar-taš | karo dievas, tapatinamas su babiloniečių Ninurta. Sutinkamas karaliaus varde Nazi-Marutašas | |
Miriaš, Mirizir | Mi-ri-ia-aš, Mi-ri-zi-ir | „aštuonkampė žvaigždė“ | Veneros deivė, tapatinama su babiloniečių Ištar |
Nana | Na-na-a | „moteris soste“ | medžiotoja ir Veneros deivė, tapatinama su babiloniečių Ištar |
Šahas | Šah, Tsah, Zah | „sparnuotas diskas“ | Saulės dievas, tapatinamas su babiloniečių Šamašu |
Šihu | Ši-hu | vienas Marduko vardų | |
Šumalija | Ši-ma-U-ia | kalnų viršūnių deivė | |
Šipakas | Šipak | „mėnulio pjautuvas“ | Mėnulio dievas, tapatinamas su babiloniečių Sinu. Sutinkamas karalių varduose Meli-Šipakas ir Simbar-Šipakas |
Šugura | Šu-gur-ra | vienas Marduko vardų | |
Šukamuna | Šu-qa-mu-na, Šuga(b), Šu-qa, (z)-Zu-qa | svarbiausias dievas, globojantis karą ir medžioklę, tapatinamas su babiloniečių Marduku. Sutinkamas karaliaus varde Širikti-Šukamuna | |
Šuriašas | Šu-ri-ia-aš | „strėlė“ | Saulės dievas (plg. skr. Surja), tapatinamas su babiloniečių Sinu. Sutinkamas karaliaus varde Šagarakti-Šuriašas |
Tišpakas | Tišpak | „drakonas“ | šumerų kilmės dievas, tapatintas su hetitų Tešubu; |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ A. Fournet, The Kassite Language In a Comparative Perspective with Hurrian and Urartean, „The Macro-Comparative Journal“ 2 (2011) nr 1, s. 6–17.
- ↑ F. Delitzsch, Die Sprache Der Kossäer. Linguistisch-Historische Funde Und Fragen, Leipzig 1884.