Kasitų mitologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
dievų vardai kasitų-akadų kalbų žodyne

Kasitų mitologija – kasitų, etninės grupės iš Irano kalnyno, kuri XVI–XIII a. valdė Babiloniją, mitologijos visuma.

Žinių apie ją yra labai nedaug. Kasitai tapatino savo dievus su babiloniečių dievais, ką rodo ir išlikęs kasitų-akadų kalbų žodynas, kur pateikiami babilonietiški kasitiškų dievų atitikmenys. Iš ~300 dabartiniams mokslininkams žinomų kasitiškų žodžių, apie 30 yra teonimai. Nemažai jų pasitaiko karalių varduose. Kartais jie labai primena indoeuropiečių dievų vardus, tačiau manoma, kad taip galėjo atsitikti dėl kultūrinių ryšių su indoeuropiečiais. Kasitų dievybių ikonografija aptinkama ir mene: čia daug dėmesio skiriama kalnų dievybėms, vaizduojami dangaus kūnai.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasitų dievai[1][2]
Dievybė Transkripcija Ikonografija Pastabos
Bugašas Bu-ga-aš manoma, kad tai galėjo būti termino „dievas“ (plg. slavų bog, „dievas“) atitikmuo. Jis pvz., sutinkamas karaliaus varde Nazi-Bugašas
Buriašas Bur-ia-aš, Ub-ri-ia-aš, Bu-ra-ri-ia-aš „žaibas“ audrų ir orų dievas (plg. slavų buria, „audra“), tapatintas su semitų Adadu. Jis sutinkamas karalių varduose Burna-Buriašas I, Burna-Buriašas II, Ulam-Buriašas
Dura Dur(a), Duri, Tura pomirtinio pasaulio dievas, tapatintas su semitų Nergaliu
Gidaras Gi-dar karo dievas, tapatintas su babiloniečių Ninurta
Hala Ḫa-la „miežių pėda“ gydymo deivė, tapatinta su babiloniečių Gula
Harbė Ḫar-be „paukštis su apsisukusia galva“ vyriausias dievas, tapatintas su babiloniečių Enliliu ar Anu. Sutinkamas karalių varduose Kadašman-Harbė I ir Kadašman-Harbė II
Hudha Ḫudha oro dievas, tapatintas su babiloniečių Adadu
Kamula Ka-mul-la „žuvis su žmogaus veidu“ tapatintas su babiloniečių Ea
Kašu Kaš-šū, Kassu Kasitų tautos pradininkas. Sutinkamas karaliaus varde Kašu-nadinahė
Maratašas Ma-rat-taš, Mar-taš karo dievas, tapatinamas su babiloniečių Ninurta. Sutinkamas karaliaus varde Nazi-Marutašas
Miriaš, Mirizir Mi-ri-ia-aš, Mi-ri-zi-ir „aštuonkampė žvaigždė“ Veneros deivė, tapatinama su babiloniečių Ištar
Nana Na-na-a „moteris soste“ medžiotoja ir Veneros deivė, tapatinama su babiloniečių Ištar
Šahas Šah, Tsah, Zah „sparnuotas diskas“ Saulės dievas, tapatinamas su babiloniečių Šamašu
Šihu Ši-hu vienas Marduko vardų
Šumalija Ši-ma-U-ia kalnų viršūnių deivė
Šipakas Šipak „mėnulio pjautuvas“ Mėnulio dievas, tapatinamas su babiloniečių Sinu. Sutinkamas karalių varduose Meli-Šipakas ir Simbar-Šipakas
Šugura Šu-gur-ra vienas Marduko vardų
Šukamuna Šu-qa-mu-na, Šuga(b), Šu-qa, (z)-Zu-qa svarbiausias dievas, globojantis karą ir medžioklę, tapatinamas su babiloniečių Marduku. Sutinkamas karaliaus varde Širikti-Šukamuna
Šuriašas Šu-ri-ia-aš „strėlė“ Saulės dievas (plg. skr. Surja), tapatinamas su babiloniečių Sinu. Sutinkamas karaliaus varde Šagarakti-Šuriašas
Tišpakas Tišpak „drakonas“ šumerų kilmės dievas, tapatintas su hetitų Tešubu;

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Fournet, The Kassite Language In a Comparative Perspective with Hurrian and Urartean, „The Macro-Comparative Journal“ 2 (2011) nr 1, s. 6–17.
  2. F. Delitzsch, Die Sprache Der Kossäer. Linguistisch-Historische Funde Und Fragen, Leipzig 1884.