Karolis V Miulbergo mūšio metu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karolis V Miulbergo mūšio metu
Carlos V en la Batalla de Mühlberg, por Tiziano.jpg
Menininkas Ticianas
Metai 1548
Meno kryptis renesansas
Tipas aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys 335 x 283 cm
Miestas (vieta) Madridas
Muziejus Prado muziejus

Karolis V Miulbergo mūšio metu (kitaip Raito Karolio V portretas arba Karolis V ant žirgo) – italų renesanso tapytojo Ticiano (apie 14851576) paveikslas. Yra Prado muziejaus Madride kolekcijoje.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslas skirtas Šv. Romos imperatoriaus ir Ispanijos karaliaus Karolio V pergalei prieš protestantus prie Miulbergo miesto Brandenburge paminėti. Paveiksle Karolis V pavaizduotas kaip paprastas riteris, „tikrojo tikėjimo“ gynėjas (abu, imperatorius Karolis V ir dailininkas Ticianas, atstovavo katalikišką kryptį prieš protestantišką Europos religinių karų metu). Kartu pabrėžiamas jo imperatoriškasis didingumas − Karolis V vaizduojamas vienu riteriu mūšio lauke, nepavaizduoti nei priešininkai, nei sava kariuomenė. Imperatoriaus ietis dešinėje rankoje gali simbolizuoti jo tvirtumą, turėti aliuzijų su Šv. Jurgio ginklu ir Šv. Liongino ietimi. Tarp paveikslo atpažįstamų įkvėpimo šaltinių: Raito Marko Aurelijaus statula ir Diurerio graviūros, vaizduojančios riterius, ypač „Riteris, mirtis ir velnias“.

1548 m. Ticianas iš Venecijos išvyko į Augsburgą, kur kūrė imperatoriaus Karolio V ir imperijos Reichstago dalyvių portretus. Miulbergo mūšis įvyko 1547 m. balandžio 24 d. Jame imperijos pajėgos įveikė protestantų Šmalkaldeno Lygos pajėgas. Abiejų pusių pajėgos siekė apie po 50 000 karių. Paveikslą tikriausiai užsakė Marija Austrė, Karolio V sesuo, nes paveikslas žymimas jos kolekcijose ir po Marijos mirties 1558 m. perėjo į Ispanijos karaliaus Pilypo II rankas. Paveikslas buvo eksponuojamas įvairiose Ispanijos karalių rezidencijose Madride iki 1827 m., kai įtrauktas į Prado muziejaus ekspoziciją. Paveiksle Ticianas pavaizdavo imperatorių išjojantį iš miško vakaro šviesoje. Dailininko meistriškumas atsiskleidžia Karolio V šarvų spindesio ir vakaro dangaus vaizdavime. Paveikslo įtaką patyrė Rubensas, Antonis van Deikas ir Diegas Velaskesas, kurdami raitų valdovų portretus. Pasak E. Panofsky, paveikslas yra „pirmas nepriklausomas, ne alegorinis, ne ceremoninis raitelio portretas“.

Susiję kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]