Karolis Požėla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis Požėla
Karolis Požėla. TSRS pašto ženklas
Gimė 1896 m. vasario 29 d.
Bardiškiai, Pakruojo valsčius
Mirė 1926 m. gruodžio 27 d. (30 metų)
Kaunas
Palaidotas (-a) Aukštųjų Šančių karių kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Eugenija Tautkaitė
Vaikai Juras Požela
Veikla revoliucionierius, žurnalistas, redaktorius
Alma mater Tartu universitetas
Vikiteka Karolis Požėla

Karolis Požėla (1896 m. vasario 29 d. Bardiškiuose, Pakruojo valsčius – 1926 m. gruodžio 27 d. Kaune) – revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“.

Požėlų sodyba Bardiškiuose
„Keturi komunarai“ Grūto parke

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė valstiečių šeimoje. 19061915 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 19151917 m. Tartu universitete studijavo mediciną. 1916 m. tapo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) nariu, 19161917 m. dirbo bolševikų pogrindinėje spaustuvėje.

1918 m. kovo mėn. grįžo į Lietuvą, Diržių ir Bardiškių kaimuose įkūrė komunistų kuopelę, dirbo propagandinį darbą. Dalyvavo LKP(b) pirmajame suvažiavime, buvo išrinktas LKP(b) Šiaulių rajono komiteto nariu. Vienas Raudonosios armijos Žemaičių pulko ir 1919 m. sausio 8 d. sukilimo Šiauliuose organizatorių.

1919 m. galutinai žlugus Litbelui persikėlė į Raseinius, 1919 m. birželio mėn. – 1920 m. balandžio mėn. Raseiniuose dirbo laikraščio „Tiesa“ redaktoriumi. 1920 m. balandžio mėn. Kaune įkūrė pogrindinę spaustuvę „Spartakas“. Su kitais 1921 m. įkūrė legalią knygų leidyklą „Šviesa“, kuri veikė iki 1923 m. 19201926 m. su kitais pogrindyje redagavo laikraščius „Kareivių tiesa“, „Darbininkų gyvenimas“. 1926 m. redagavo LKP savaitraštį „Darbininkų atstovas“, dirbo žurnalo „Vilnis“ redakcijoje. [1] Pasirašinėjo slapyvardžiais Adolfas, M. Petrauskas, K. Šiaulietis ir kt.

Nuo 1921 m. LKP(b) CK narys, nuo 1923 m. pirmininkas. Penktojo Kominterno kongreso delegatas. 19211926 m. šešis kartus kalintas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Po 1926 m. gruodžio 16 d. perversmo kartu su Juozu Greifenbergeriu, Kaziu Giedriu ir Rapolu Čarnu uždarytas į Kauno kalėjimą. Apkaltintas komunistinio perversmo organizavimu, karo tribunolo nuteistas mirti ir 1926 m. gruodžio 26 d. sušaudytas Kauno VI forte.

Sūnus Juras Požela (1925–2014) – fizikas, akademikas, mokslo ir politikos veikėjas.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu Karolio Požėlos vardu buvo pavadinta spaustuvė Kaune, gatvės miestuose, kolūkiai. 1965 m. Bardiškiuose buvo atidarytas memorialinis muziejus. 1971 m. Pakruojyje buvo atidengtas paminklas.

Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
Vincas Mickevičius-Kapsukas
LKP CK pirmasis sekretorius
1920 - 1926
Po to:
Antanas Sniečkus


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 397 psl.