Karklaukiai

Koordinatės: 54°51′14″š. pl. 22°29′24″r. ilg. / 54.8539°š. pl. 22.4900°r. ilg. / 54.8539; 22.4900 (Karklaukiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karklaukiai
vok. Karklaugken, Weidenfeld
Karklaukiai
Karklaukiai
54°51′14″š. pl. 22°29′24″r. ilg. / 54.8539°š. pl. 22.4900°r. ilg. / 54.8539; 22.4900 (Karklaukiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Karklaukiai[1] (vok. Karklaugken, nuo 1928 m. Weidenfeld) – buvęs dvaras Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 9 km į šiaurę nuo Pilkalnio, 10 km į pietus nuo Lazdynų, prie Šeškupės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurti 1775 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Karkellaucken, Karcklaucken, Karklauken.[2] 1785 m. buvo kulmiškasis dvaras su 3 ugniakurais,[3] 1821 m. – dvaras su 30 gyventojų.[4] 1846 m. Karklaukiuose buvo 9 gyvenamieji pastatai ir 100 gyventojų.[5] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Smilgių valsčiaus dvaras. Tikintieji iki 1903 m. priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai, vėliau – Šorelių parapijai. 1879 m. dvaras valdė 258 ha žemės, iš jų 236 ha ariamos, 17 ha pievų.[6] 1928 m. dvaras prijungtas prie Noidorfo (Neudorf) kaimo, naujai sudaryta kaimo bendruomenė pavadinta Veidenfeldu.[7]

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1910 m.
1905 m. 1910 m.[8]
61 64


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec–Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Weidenfeld, Gut (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-26.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.65. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.2 (G – Ko), p.300. Kümmel, Halle, 1821 (vok.).
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.367. Baensch, Magdeburgas, 1846, vok.
  6. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228–229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.).
  7. Amtsbezirk Schmilgen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-26.
  8. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-26.