Karklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karklė
Karklė.JPG
Karklės namai

Karklė
Koordinatės 55°48′43″š. pl. 21°04′19″r. ilg. / 55.812°š. pl. 21.072°r. ilg. / 55.812; 21.072 (Karklė)Koordinatės: 55°48′43″š. pl. 21°04′19″r. ilg. / 55.812°š. pl. 21.072°r. ilg. / 55.812; 21.072 (Karklė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingalės seniūnija
Gyventojų (2021) 253
Commons-logo.svg Vikiteka Karklė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kar̃klė
Kilmininkas: Kar̃klės
Naudininkas: Kar̃klei
Galininkas: Kar̃klę
Įnagininkas: Karklè
Vietininkas: Kar̃klėje
Istoriniai pavadinimai vok. Karkelbeck, Karkelbeek

Karklė (anksčiau Karklininkai) – etnografinis kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros, prie Cypos upelio. Etnokultūrinis draustinis. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias  2217  KlaipėdaDargužiaiKarklė . Rytuose eina kelias  A13  KlaipėdaLiepoja .

Pajurio regioninis parkas.png

Yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose yra unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros). Yra turizmo centras „Žiogelis“.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūra ties Karkle

Iki XX a. vidurio kaimas buvo žinomas kaip Karklininkai (19231938 m. norminė lytis Lietuvoje), vėliau prigijo Karklės vardas. Vietovardis veikiausiai kilęs ne nuo žodžio karklas, o nuo ankstesniuose šaltiniuose minimų Didžiosios ir Mažosios Karklės upių (Gros Karckel ir Kl. Karckel, dabartinės Rikinė ir Cypa). Dėl to vokiškame pavadinime Karkelbeck yra sandas beck (beek, bek), reiškiantis upelį.[2] Pirminis vietovardis kilęs iš kuršių kalbos ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karklės kapinės
Baltijos jūra ties Karkle

Karklė minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčema, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.

1785 m. minimas karališkasis pajūrio valstiečių kaimas, šalia kulminis dvaras Hopeen-Michel su 44 sodybomis.

1863 m. Ka klės kaimas ir kulminis kaimas Hoppen Michel (Mikeliai) sujungti. XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.

Žvejų šeimos kalbėjo latvių k. dialektu – kuršininkų kalba. 1897 m. nurodoma gyventojų sudėtis: 747 lietuviai, 25 kuršiai, 18 vokiečių.[3]

Nuo 1778 m. kaime veikė pradinė mokykla, XX a. pradžioje Karklėje jau buvo 3 pradinės mokyklos, 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaimo viduryje pastatyta gelbėjimo stotis. Karklei suteiktas kurorto statusas. 1926 m. kaimas užėmė 1296 ha.

1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams, įsteigtas sovietų armijos poligonas. Senosios sodybos buvo sunaikintos, Karklės bažnyčia suniokota, gyventojai iškeldinti. LTSR metais veikė felčerių ir akušerių punktas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19451947 m. Karklininkų valsčiaus centras Klaipėdos apskritis
19471950 m. Kretingalės valsčius
19501995 m. Kretingalės apylinkė Klaipėdos rajonas
1995 Kretingalės seniūnija Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1540 m. ir 2021 m.
1540 m. 1817 m.[4] 1846 m.[5] 1871 m.[6] 1885 m.[7] 1897 m.sur.[8] 1905 m.[9] 1910 m.[10] 1912 m.[11] 1925 m.[12]
330 202 559 758 797 790 810 899 906 841
1939 m.[13] 1941 m.[14] 1959 m.sur.[15] 1970 m.sur.[16] 1979 m.sur.[17] 1985 m.[18] 1989 m.sur.[19] 2001 m.sur.[20] 2011 m.sur.[21] 2021 m.sur.[22]
900 772 321 191 146 117 123 112 255 253


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 108–109.
  3. 750. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A–Kar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000
  4. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 334 psl.
  5. Ibid.
  6. Ibid.
  7. Ibid.
  8. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 750 psl.
  9. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 335 psl.
  10. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  11. Ibid.
  12. Ibid., 336 psl.
  13. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 751 psl.
  14. Ibid.
  15. KarklininkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 66 psl.
  16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  18. Karklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 220
  19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  20. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  22. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Palanga – 13 km
Nemirseta – 8 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kretingalė – 8 km
Klaipėda (Giruliai) – 5 km
Klaipėda (centras) – 12 km
Kalotė – 4 km