Etnografinis kaimas

Etnografinis kaimas – kaimas, paskelbtas kultūros vertybe ir saugomas kaip liaudies architektūros paveldas.^[1] Terminas „etnografinis kaimas“ yra labai artimas terminui „muziejus po atviru dangumi“. Etnografiniai kaimai iš kitų kaimų išsiskiria savitu kultūros vertybių kompleksu: sakraline, mažąja ar etnine architektūra, namų vidaus įranga, statinių puošyba, tautodaile, amatininkyste ir t. t.^[2]

Kaimai

Kaimai^[3]
Vaišnoriškė (Utena)	Beržoras (Plungė)	Čižiūnai (Varėna)
Daugirdai (Alytus)	Degsnės	Dubininkas
Varniškės II	Mikalajūnai (Širvintos)	Klepočiai (Trakai)
Rimašiai	Modžiūnai	Mėčionys
Kretuonys	Meliaušiškis	Obelynė (Molėtai)
Gilužiai (Molėtai)	Senoji Katinautiškė	Karklinė
Kasčiukai (Švenčionys)	Kašėtos (Marcinkonys)	Didžiasalis (Ignalina)
Vaišnoriškė (Utena)	Salos (Ignalina)	Šiaudiniškis
Latežeris (Druskininkai)	Lynežeris	Musteika
Žižmai	Pakalniai (Kavarskas)	Strazdai (Utena)
Poškonys	Rudnia (Marcinkonys)	Skirvytėlė (Rusnės miestelio dalis)
Tiltai	Vidutinė	Kudabiškė
Šuminai	Pravydžiai	Švendubrė
Stasiūnai (Utena)	Vaikšteniai	Mėžionys
Kukutėliai	Višakio Rūda	Zervynos
Žiogeliai (Druskininkai)

Taip pat skaitykite

Etnografija

Šaltiniai

↑ Kaimas(parengė Antanas Trakymas,Stasys Vaitekūnas,Nemira Gutautienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-08-03).
↑ LR Seimas. DĖL ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠSAUGOJIMO 2011–2013 METŲ TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO
↑ Etnografiniai kaimai

[1] Kaimas(parengė Antanas Trakymas,Stasys Vaitekūnas,Nemira Gutautienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-08-03).

[2] LR Seimas. DĖL ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠSAUGOJIMO 2011–2013 METŲ TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

[3] Etnografiniai kaimai

[1]

[2]

[3]