Karalienės mokytojų seminarija
Karalienės mokytojų seminarija – mokytojų seminarija, speciali vidurinė mokykla, rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms, 1811–1926 m. veikusi Karalienėje (vok. Karalene, nuo 1938 m. Luisenberg, Įsruties apskritis, nuo 1946 m. rus. Зелёный Бор – Zelionyj Bor, Kaliningrado sritis).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seminarija įsteigta 1811 m. rugpjūčio 5 d. Šveicarų pedagogo J. H. Pestalocio mokinys K. A. Celeris ją įsteigė Prūsijos karalienės Luizės lėšomis. Iki 1882 m. tai buvo vienintelė specialioji vidurinė mokykla, rengusi pedagogus Mažosios Lietuvos mokykloms. 1819 m. seminarijai suteiktos valdinės mokyklos teisės. Į ją buvo priimami tik vyrai, po 25-30 kasmet, baigusieji parapines mokyklas ir 2 m. (vėliau 3 ar 4 m.) mokęsi parapijose veikiančiuose parengiamuosiuose kursuose. Mokslas truko 3-4 metus. Dauguma seminaristų buvo lietuvininkai, iki 1818 m. daugiausia našlaičiai ir neturtingų tėvų vaikai, valstybės lėšomis išlaikomi internate.
XIX a. pirmoje pusėje buvo mokoma remiantis J. H. Pestalocio pradinio ugdymo metodikomis ir A. Dystervego pedagogų rengimo idėjomis. Vėliau įsigalėjo pietizmo ir Prūsijos vokiečių nacionalistinė ideologija. Buvo mokoma vokiečių kalba, iki 1882 m. kaip dalykas dėstyta ir lietuvių kalba. Rektoriais dirbo ir lietuvininkai J. Romeikis (1891–1898 m.) ir Valteris Tomušaitis (1898–1904 m.). Iki 1911 m. seminarija parengė 2208 mokytojus, iki 1926 m. ją baigė 2 385 absolventai.[1]
Karalienės mokytojų seminarija turėjo bažnyčią, biblioteką (1875 m.apie 31 000 tomų), mokomąjį sodą ir bityną. Jos auklėtiniai daug nuveikė puoselėdami Mažosios Lietuvos sodininkystę ir bitininkystę. Pedagoginę praktiką būsimieji mokytojai atlikdavo Povyliškių kaimo pavyzdinėje triklasėje mokykloje. 1882 m. įsteigus Ragainės ir Įsruties, o 1900 m. ir Klaipėdos mokytojų seminarijas, Karalienės mokytojų seminarijos reikšmė sumažėjo.[2]
Auklėtiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seminariją baigė žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir spaudos darbuotojai: Fridrichas Bajoraitis, Ferdinandas Augustas Borkas, Adomas Einaras, Albertas Fiulhazė, Johanas Ferdinandas Kelkis, Kristupas Kropaitis, Vilhelmas Kučius, Jurgis Meškaitis, Endrikis Radžiūnas, Robertas Rudaitis, Mikelis Šapalas, Erdmonas Šesnakas, Jonas Urbonas, Jonas Greičius, Karlas Josukas, Ermanas Juška, Kristupas Kūmutaitis, Richardas Ožaitis, Kristupas Piečaitis, Julius Pričkaitis, Mauras Pucas, Augustas Šalna, Augustas Šimanskis, Augustas Varnaitis,Vilhelmas Zingeris, Vilhelmas Matulis ir kiti.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla, Klaipėda. 2003 m.
- ↑ Domas Kaunas. Karalienės mokytojų seminarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 393 psl.
- ↑ Domas Kaunas. Donelaičio žemės knygiai. Vilnius, 1993 m.