Karalienė konsortė
Kitos reikšmės – Karalienė (reikšmės).
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
.jpg)
Karalienė konsortė – karaliaus žmonos titulas. Paprastai karaliaus žmona gauna karalienės titulą, tačiau neturi realios valdžios karalystėje.
Moteris, valdanti valstybę kaip karalius, vadinama „valdančiąja karaliene“. Valdančiosios karalienės vyras paprastai vadinamas princu konsortu.
Monarchijose, kur būdavo praktikuojama poligamija (pvz., Marokas, Tailandas), nė viena karaliaus žmona negaudavo karalienės titulo arba jį gaudavo tik viena ar kai kurios karaliaus žmonos. Dabartiniame Maroke karaliaus Mohamedo VI žmona turi princesės konsortės titulą. Tailande karaliaus žmona karalienės titulą gaudavo tik tada, jei ji būdavo karalių giminės.
Potencialia taisyklės, kad karaliaus žmona gauna karalienės titulą, išimtimi gali būti D. Britanijos sosto įpėdinio Velso princo Čarlzo žmona Kornvalio hercogė Kamila (Camilla, Duchess of Cornwall). Jiems susituokiant buvo paskelbta, kad jei princas Čarlzas paveldės sostą, tai Kamila gaus ne karalienės, o princesės konsortės titulą.
Karalienės regentės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastai karalienės karalystės nevaldo, net ir tada, kai jų kaip monarcho žmonos padėtis oficialiai pripažįstama ir įtvirtinama karalienės titulu. Karaliui mirus karalienė (dabar jau besivadinanti karalienė našlė ar karalienė motina) dažnai valdydavo kaip savo vaiko regentė, kol šis pasiekdavo pilnametystę. Pvz.,:
- Ana Kijevietė, Prancūzijos karaliaus Henriko I našlė
- Marija de Mediči (Marie de Medicis), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII motina
- Marija de Giz (Marie de Guise), Škotijos karalienės Marijos motina
- Marija Christina Austrijietė (Maria Christina von Österreich), Ispanijos karaliaus Alfonso XIII motina
- Graikijos princesė Helena, Rumunijos karaliaus Mihajaus I (Mihai I al României) motina.
Istorijoje žinoma daug atvejų, kai karalienės, būdamos protingos ir ambicingos, tapdavo svarbiausiais savo vyrų patarėjomis, kad ir neoficialiai. Kartais oficialiai nevaldančios žmonos neoficialiai būdavo itin įtakinga valdanti jėga. Pvz., Marija Luiza Parmietė – Ispanijos karaliaus Karlo IV (Carlos IV) žmona.
Karalienių vardijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalienių vardai neturi skaičiaus, todėl jas būna sunku atskirti nuo kitų bendravardžių karalienių. Todėl istoriniuose tekstuose, enciklopedijose mirusias karalienes dažnai vadina jų mergautinėmis pavardėmis. Pvz.,:
- Anglijos karaliaus Jurgio V (George V) karalienę Mariją paprastai vadina Marija Teksiete (Mary of Teck)
- Italijos karaliaus Umberto II karalienę Maria José paprastai vadina Marie-José de Belgique
- Anglijos karaliaus Henriko VIII pirmąją žmoną karalienę Kateriną paprastai vadina Katerina Aragoniete (Catherine of Aragon).
Dabartinės karalienės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- karalienė Letizia, Ispanijos karaliaus Pilypo VI žmona
- karalienė Matilda, Belgijos karaliaus Filipo žmona
- karalienė Maksima, Nyderlandų karaliaus Viljamo Aleksandro žmona
- karalienė Rania, Jordanijos karaliaus Abdulos II (Abdullah II of Jordan) žmona
- karalienė Silvija, Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo žmona
- karalienė Sithid, Tailando karaliaus Mahos Vačiralongkorno žmona
- karalienė Sonja, Norvegijos karaliaus Haraldo V žmona
- karalienė konsortė Kamila, Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III žmona
Bendras valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra buvę atvejų, kai pora karalystę valdė kartu.
Aragono karalius Ferdinandas II (Fernando II de Aragón) ir jo žmona Kastilijos valdanti karalienė Izabelė I (Isabel I de Castilla) abi savo karalystes valdė kaip vieną karalystę. Ferdinandas taip pat turėjo Kastilijos karaliaus Ferdinando V titulą. Tačiau oficialiai tai buvo dvi skirtingos karalystės, kurias sujungė tik jų anūkas Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V, užėmęs abu paveldėtus sostus kaip Ispanijos karalius Karlas I (Carlos I de España).
