Umberto II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Umberto II
Ketvirtasis suvienytos Italijos karalius
Umberto II, 1944.jpg
Umberto II
Savojų dinastija
Visas vardas: Umberto Nicola Tommaso Giovanni Maria di Savoia
Gimė: 1904 m. rugsėjo 15 d.
Rakonidžis
Mirė: 1983 m. kovo 18 d. (78 metai)
Ženeva, Šveicarija
Palaidotas: Hautecombe Abbey, Prancūzija
Tėvas: Viktoras Emanuelis III
Motina: Juodkalnijos Elena
Sutuoktinis(-ė): Marija Chosė iš Belgijos
Italijos karalius
Valdė: 1946 m. gegužės 9 d. – 1946 m. birželio 12 d.
Pirmtakas: Viktoras Emanuelis III
Įpėdinis: monarchija baigta
Žymūs apdovanojimai:
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Umberto IIVikiteka
Parašas
UmbertoII.signature.png
Umberto II monograma

Umberto II (pilnas vardas Umberto Nicola Tommaso Giovanni Maria di Savoia, 1904 m. rugsėjo 15 d. – 1983 m. kovo 18 d.) buvo paskutinis, ketvirtasis Italijos Karalystės valdovas, paskutinis Savojų dinastijos atstovas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Umberto II vaikystėje
Umberto II žmona Marija Chosė iš Belgijos

Umberto II buvo vienintelis sūnus iš 5 trečiojo karaliaus Viktoro Emanuelio III vaikų. Baigė Turino karo akademiją. 1940 m. birželį vadovavo Italijos kariuomenei kare su Prancūzija. Siekdamas išlaikyti tinkamą monarchijos įvaizdį po Benito Mussolini režimo žlugimo Viktoras Emanuelis III perleido valdžią Umberto II. 1946 m. įvyko Italijos konstitucinis referendumas, kuris nulėmė monarchijos žlugimą, o po jo Umberto II gyveno savo likusį gyvenimą tremtyje Kaškaišo mieste Portugalijoje, vėliau Šveicarijoje.

Savo tremties metu Umberto II dažnai keliaudavo, ypač pas savo dukterį Meksikoje princesę Mariją Beatričę. 1983 m. Umberto II esant ligos patale, Italijos prezidentas Sandro Pertini prašė parlamento leisti buvusiam karaliui grįžti į savo šalį, tačiau to nebuvo padaryta ir Umberto II mirė Ženevoje. Niekas iš Italijos valdžios nedalyvavo buvusio karaliaus laidotuvėse.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1930 m. buvo vedęs Mariją Chosė iš Belgijos, Belgijos karaliaus Alberto I dukterį. Sutuoktiniai turėjo tris dukteris ir sūnų:

  • Marija Pija Savojietė (g. 1934) – pirmoje santuokoje Jugoslavijos princesė, princo Aleksandro žmona, antroje santuokoje – princesė Burbon Parmė, princo Mišelio žmona, turi keturis vaikus nuo pirmos santuokos:
    • Dmitrijus (g. 1958) – nevedęs;
    • Michailas (g. 1958) – nevedęs;
    • Sergejus (g. 1963) – vedęs Eleonorą Redžineri;
    • Elena Olga (g. 1963) – Tjrio Goberio žmona, trys vaikai;
  • Viktoras Emanuilas (g. 1937) – pretendentas į Italijos sostą, vedęs Mariją Dori, turi vieną sūnų:
    • Emanuilas Filibertas (g. 1972) – Venecijos ir Pjemonto princas, vedęs Klotildą Kuro, dvi dukterys;
  • Marija Gabrielė (g. 1940) – Roberto Zelengerio žmona, turi vieną dukterį:
    • Marija Elžbieta (g. 1972) – Oliverio Džansenso žmona, turi tris vaikus;
  • Marija Beatrisė (g. 1943) – Luiso Rafaelio Reino-Korvalano ir Dilono žmona, turi tris vaikus:
    • Rafaelis Umberto (1970–1994) – buvo vedęs Margaritą Tailer, viena duktė;
    • Patricio (gimė ir mirė 1971);
    • Beatrisė (g. 1973) – Arturo Pando ir Mardreto žmona, vienas sūnus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Umbertas II (Umberto II). Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 354 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealogija

Umberto II
Savojų dinastija
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Viktoras Emanuelis III
Italijos karalius
1946
Po to:
monarchija baigta
(Enrico De Nicola)