Pereiti prie turinio

Marija Mediči

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Marie de' Medici)
Marija Mediči
Marie de' Medici
Medičiai
Marijos Mediči herbas
Marijos Mediči herbas
Gimė 1575 m. balandžio 26 d.
Mirė 1642 m. liepos 3 d. (67 metai)
Palaidotas (-a) Sen Deni bazilika
Tėvas Frančeskas I Medičis
Motina Joana
Sutuoktinis (-ė) Henrikas IV Burbonas
Prancūzijos karalienė
Valdė 1600 m. gruodžio 17 d. - 1610 m. gegužės 14 d. (9 metai)
Prancūzijos regentė
Valdė 1610 m. - 1614 m. (~4 metai)
Vikiteka Marija Mediči
Parašas

Marija Mediči (1575 m. balandžio 26 d. – 1642 m. liepos 3 d.) – antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV žmona.

Marie de' Medici jaunystėje

Frančesko I Medičio ir Joanos, Austrijos hercogienės dukra.[1] Buvo viena iš septynių vaikų, tačiau tik Marija ir jos sesuo Eleonora Mediči sulaukė pilnametystės.

1600 m. spalį ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Henriko IV, kai jo santuoka su Margarita de Valua buvo pripažinta negaliojančia, ir tapo antrąja jo žmona. Vedybos nebuvo labai pasisekusios, konfliktavo su Henriko meilužėmis, o ypač su Katerina Henrieta de Balzac d'Entragė, kurią Henrikas kažkada buvo prižadėjęs vesti. Po Henriko IV-ojo nužudymo, Paryžiaus parlamento sprendimu buvo paskelbta mažamečio Liudviko regente. Faktinio jos valdymo metu Prancūzija sudarė sąjungą su Ispanija, o Liudvikas XIII 1611 m. susituokė su Ispanijos infante Ona Austre. M. Mediči politika kėlė nerimą Prancūzijos hugenotams dėl šalies suartėjimo su katalikiška Ispanija ir Romos Katalikų Bažnyčia, o daliai aristokratijos, ypač Henrikui II (princui de Condé) kėlė nerimą karalienės favoritų sustiprėjimas. 1614 m. gegužės 15 d. M. Mediči sušaukė Generalinius luomus, kurie dėl nesutarimų tarp luomų tą pačią dieną buvo uždaryti. 1614 m. spalio 2 d. Liudvikui XIII tapus pilnamečiu, M. Mediči išlaikė faktinę valdžią, ėmusi vadovauti Prancūzijos karaliaus tarybai (Conseil du Roi). 1616 m. Karaliaus tarybos nariu buvo paskirtas Armanas Žanas de Rišeljė. Po to, kai 1617 m. buvo nužudytas M. Mediči favoritas K. Končinis, faktinę valdžią šalyje perėmė Liudvikas XIII, o jo motina buvo uždaryta Blua pilyje. 1619 m. tarp M. Mediči ir jos sūnaus Liudviko XIII buvo sudaryta Angulemo sutartis, kuria faktiškai baigtas iki tol vykęs judviejų konfliktas.

Marija Mediči ir Henrikas IV turėjo šešis vaikus:

Vardas Gimimo data Mirties data Pastabos
Liudvikas XIII Prancūzijos karalius 1601 m. rugsėjo 27 d. 1643 m. gegužės 14 d. Vedė Oną Austrę 1615 metais
Elžbieta Burbonė Ispanijos karalienė 1602 m. lapkričio 22 d. 1644 m. spalio 14 d. Ištekėjo už Pilypo IV 1615 metais
Kristina Marija Savua hercogienė 1606 m. vasario 12 d. 1663 m. gruodžio 27 d. Ištekėjo už Viktoro Amadėjaus I, Savua hercogo 1619 metais
Nikolas Anri Orleano hercogas 1607 m. balandžio 16 d. 1611 m. lapkričio 27 d. Mirė jaunas
Gastonas Burbonas Orleano hercogas 1608 m. balandžio 25 d. 1660 m. vasario 2 d. Vedė (1) Mariją Burbonę 1626 metais

Vedė (2) Margaretą Lorenietę 1632 metais

Henrieta Marija Burbonė Anglijos karalienė 1609 m. lapkričio 25 d. 1669 m. rugsėjo 10 d. Ištekėjo už Čarlzo I 1625 metais
  1. Marija Mediči (Marie de Medicis, tikr. Maria de’Medici). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 283 psl.