Karališkių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karališkių piliakalnis
[[Image:|250px]]

Karališkių piliakalnis
Koordinatės
55°20′24.8″ š. pl. 25°24′8.6″ r. ilg. / 55.340222°š. pl. 25.402389°r. ilg. / 55.340222; 25.402389Koordinatės: 55°20′24.8″ š. pl. 25°24′8.6″ r. ilg. / 55.340222°š. pl. 25.402389°r. ilg. / 55.340222; 25.402389
Savivaldybė Molėtų rajonas
Seniūnija Alantos seniūnija
Aukštis 12 m
Plotas 30x35
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1978
Registro Nr. AR1571 / A832KP / 24017, 12070, 24018

Karališkių piliakalnis su gyvenviete, Liuko piliakalnispiliakalnis (unikalus objekto MC kodas 12070; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1571; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A832KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24018) Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Karališkėse, Alantos seniūnija. Pasiekiamas iš plento  119  MolėtaiAnykščiai  pasukus keliu AdomiškėlisVaikšniūnai, pervažiavus už Virintos esantį kanalą, pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi keliuku ir pavažiavus 430 m iki sodybos, yra į rytus nuo jos.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Karklos upelio juosiamame kranto aukštumos kyšulyje, Karklos upelio dešiniajame krante. Iš rytų, pietų ir vakarų piliakalnį supa Karklos upelis ir gilus jo slėnis. Rytinis, pietinis ir vakarinis šlaitai statūs, 10-12 m aukščio. Viršuje yra 30 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 35 m pločio vakarų dalyje aikštelė, kurią šiauriniame gale nuo gretimų aukštumų saugo iš molio plūktas nežymaus puslankio formos 40 m ilgio, 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas, kurio išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6,5 m pločio terasą. Pastarosios išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į dabar jau užlygintą griovį. Pylimo išoriniame šlaite, 1 m žemiau viršaus, yra iki 6 m pločio terasa, nusileidžianti į dabar jau užslinkusį griovį.

Piliakalnis apardytas arimų, jo šiaurinė dalis nuplauta Karklos upelio, pylimas ištisai iškasinėtas bulviarūsiais, jo šiaurinėje dalyje ir dabar tebėra rūsys. Apaugęs lapuočiais.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietrytinėje ir šiaurės vakarų piliakalnio papėdėse, palyginti lygiame, sodybos pastatais užstatytame lauke, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1994 m. Iki 50 cm storio I tūkstantmečio pirmosios pusės kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, geležinio smeigtuko fragmentas, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, geležies gargažių, molio tinko.

Piliakalnio šiaurės rytų papėdėje yra dabar jau beveik užakęs šventu laikomas šaltinis. 250 m į pietus nuo piliakalnio buvo VI a.VII a. pilkapynas (sunaikintas).

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 29000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 2553000 m². Išmatavimai: 250 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir iki 200 m pločio.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Svobiškėlio piliakalnis 1 km Vitkūnų piliakalnis (Utena) 7 km Gaižiūnų piliakalnis 10 km Blank-50px.png
Pakryžės piliakalnis 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Suginčių piliakalnis 7 km
Gaigalų piliakalnis 7 km Kampų piliakalnis 9 km Sližiškių piliakalnis 7 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.194.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 80 (292).
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.28.
  • Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, leidimo metai 1996 p. 56-59.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.62. P.142.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 112-113.
  • Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. V.,1994. Kn.1. P.41.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. V.,1995. P.233-234.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]